Comments Box SVG iconsUsed for the like, share, comment, and reaction icons

prieš 3 dienų

Autobroliai
Michelin Alpin 6 padangos

MICHELIN ALPIN 6 padangos skirtos nepalankiomis žiemos sąlygoms. Saugi ne tik nauja, bet ir nusidėvėjusi.

Stabdymo efektyvumas - geriausias iš visų nusidėvėjusių padangų.

Įsibėgėjimo ant sniego ir sukibimo su juo efektyvumas – geriausias iš visų nusidėvėjusių padangų.

Nepriekaištingas ilgaamžiškumas.

Michelin Alpine 6 padangos
Nauja ir nusidėvėjusi padanga 205/55 R16 91H MICHELIN ALPIN 6 pranoksta Europos reglamente R117 nustatytą sukibimo su šlapia danga slenkstinę vertę. Naujoms padangoms išduotas 3PMSF sertifikatas, o nusidėvėjusioms padangoms būdingas puikus sukibimas su sniegu. Įsibėgėjimo ant sniego ir sukibimo su juo bandymą TÜV SÜD atliko 2017 metų gruodį. Sąvoka „nusidėvėjusi“ reiškia nudėvėjimą (medžiagos pašalinimą) ant staklių tiek, kad būtų pasiektas protektoriaus nusidėvėjimo rodiklis, kaip nurodyta Europos protektoriaus nusidėvėjimo rodiklių reglamente ECE R30r03f. Visais atvejais laikykitės žieminių padangų naudojimą reglamentuojančių vietinių teisės aktų.

Stabdymo ant sniego bandymą „Michelin“ prašymu TÜV SÜD gaminių bandymo tarnyba atliko 2017 metų gruodžio ir 2018 metų sausio mėnesiais su 205/55 R16 91H tipo padangomis, sumontuotomis ant „VW Golf 7“. MICHELIN ALPIN 6 buvo lyginama su konkurentų padangomis „BRIDGESTONE BLIZZAK LM001 Evo“, „CONTINENTAL WinterContact™ TS 860“, „DUNLOP Winter Sport 5“, „GOODYEAR Ultra Grip 9“, „PIRELLI Cinturato Winter“ ir „NOKIAN WRD4“. 

Įsibėgėjimo ant sniego ir sukibimo su juo bandymą „Michelin“ prašymu TÜV SÜD gaminių bandymo tarnyba atliko 2017 metų gruodžio mėnesį su 205/55 R16 91H tipo padangomis, sumontuotomis ant „VW Golf 7“. MICHELIN ALPIN 6 buvo lyginama su konkurentų padangomis „BRIDGESTONE BLIZZAK LM001 Evo“, „CONTINENTAL WinterContact™ TS 860“, „DUNLOP Winter Sport 5“, „GOODYEAR Ultra Grip 9“, „PIRELLI Cinturato Winter“ ir „NOKIAN WRD4“. Sąvoka „nusidėvėjusi“ reiškia nudėvėjimą (medžiagos pašalinimą) ant staklių tiek, kad būtų pasiektas protektoriaus nusidėvėjimo rodiklis, kaip nurodyta Europos protektoriaus nusidėvėjimo rodiklių reglamente ECE R30r03f. Visais atvejais laikykitės žieminių padangų naudojimą reglamentuojančių vietinių teisės aktų.

Ilgaamžiškumo bandymą DEKRA TEST CENTER atliko 2017 metų gruodžio ir 2018 metų sausio mėnesiais su 205/55 R16 91H tipo padangomis, sumontuotomis ant „VW Golf 7“. MICHELIN ALPIN 6 buvo lyginama su konkurentų padangomis

„BRIDGESTONE BLIZZAK LM001 Evo“, „CONTINENTAL WinterContact™ TS 860“, „DUNLOP Winter Sport 5“, „GOODYEAR Ultra Grip 9“, „PIRELLI Cinturato Winter“ ir „NOKIAN WRD4“. Ilgaamžiškumo bandymas atliekamas vidutinio tikroviško naudojimo sąlygomis (D50) vertinant nusidėvėjimą per 10 000 km ir apskaičiuojant ilgaamžiškumą pagal 1,6 mm protektoriaus gylio vertę. Visais atvejais laikykitės žieminių padangų naudojimą reglamentuojančių vietinių teisės aktų.

Michelin Alpine 6 pranašumas

Stabdymo ant sniego bandymą „Michelin“ prašymu TÜV SÜD gaminių bandymo tarnyba atliko 2017 metų gruodžio ir 2018 metų sausio mėnesiais su 205/55

R16 91H tipo padangomis, sumontuotomis ant „VW Golf 7“. MICHELIN ALPIN 6 buvo lyginama su konkurentų padangomis „ „BRIDGESTONE BLIZZAK LM001 Evo“, „CONTINENTAL WinterContact™ TS 860“, „DUNLOP Winter Sport 5“, „GOODYEAR Ultra Grip 9“, „PIRELLI Cinturato Winter“ ir „NOKIAN WRD4“

Įsibėgėjimo ant sniego ir sukibimo su juo bandymą „Michelin“ prašymu TÜV SÜD gaminių bandymo tarnyba atliko 2017 metų gruodžio mėnesį su 205/55 R16 91H tipo padangomis, sumontuotomis ant „VW Golf 7“. MICHELIN ALPIN 6 buvo lyginama su konkurentų padangomis „BRIDGESTONE BLIZZAK LM001 Evo“, „CONTINENTAL WinterContact™ TS 860“, „DUNLOP Winter Sport 5“, „GOODYEAR Ultra Grip 9“, „PIRELLI Cinturato Winter“ ir „NOKIAN WRD4“

Sąvoka „nusidėvėjusi“ reiškia nudėvėjimą (medžiagos pašalinimą) ant staklių tiek, kad būtų pasiektas protektoriaus nusidėvėjimo rodiklis, kaip nurodyta Europos protektoriaus nusidėvėjimo rodiklių reglamente ECE R30r03f. Visais atvejais laikykitės žieminių padangų naudojimą reglamentuojančių vietinių teisės aktų.

Michelin Alpin 6 padangos

MICHELIN ALPIN 6 padangos skirtos nepalankiomis žiemos sąlygoms. Saugi ne tik nauja, bet ir nusidėvėjusi.

Stabdymo efektyvumas - geriausias iš visų nusidėvėjusių padangų.

Įsibėgėjimo ant sniego ir sukibimo su juo efektyvumas – geriausias iš visų nusidėvėjusių padangų.

Nepriekaištingas ilgaamžiškumas.

Michelin Alpine 6 padangos
Nauja ir nusidėvėjusi padanga 205/55 R16 91H MICHELIN ALPIN 6 pranoksta Europos reglamente R117 nustatytą sukibimo su šlapia danga slenkstinę vertę. Naujoms padangoms išduotas 3PMSF sertifikatas, o nusidėvėjusioms padangoms būdingas puikus sukibimas su sniegu. Įsibėgėjimo ant sniego ir sukibimo su juo bandymą TÜV SÜD atliko 2017 metų gruodį. Sąvoka „nusidėvėjusi“ reiškia nudėvėjimą (medžiagos pašalinimą) ant staklių tiek, kad būtų pasiektas protektoriaus nusidėvėjimo rodiklis, kaip nurodyta Europos protektoriaus nusidėvėjimo rodiklių reglamente ECE R30r03f. Visais atvejais laikykitės žieminių padangų naudojimą reglamentuojančių vietinių teisės aktų.

Stabdymo ant sniego bandymą „Michelin“ prašymu TÜV SÜD gaminių bandymo tarnyba atliko 2017 metų gruodžio ir 2018 metų sausio mėnesiais su 205/55 R16 91H tipo padangomis, sumontuotomis ant „VW Golf 7“. MICHELIN ALPIN 6 buvo lyginama su konkurentų padangomis „BRIDGESTONE BLIZZAK LM001 Evo“, „CONTINENTAL WinterContact™ TS 860“, „DUNLOP Winter Sport 5“, „GOODYEAR Ultra Grip 9“, „PIRELLI Cinturato Winter“ ir „NOKIAN WRD4“.

Įsibėgėjimo ant sniego ir sukibimo su juo bandymą „Michelin“ prašymu TÜV SÜD gaminių bandymo tarnyba atliko 2017 metų gruodžio mėnesį su 205/55 R16 91H tipo padangomis, sumontuotomis ant „VW Golf 7“. MICHELIN ALPIN 6 buvo lyginama su konkurentų padangomis „BRIDGESTONE BLIZZAK LM001 Evo“, „CONTINENTAL WinterContact™ TS 860“, „DUNLOP Winter Sport 5“, „GOODYEAR Ultra Grip 9“, „PIRELLI Cinturato Winter“ ir „NOKIAN WRD4“. Sąvoka „nusidėvėjusi“ reiškia nudėvėjimą (medžiagos pašalinimą) ant staklių tiek, kad būtų pasiektas protektoriaus nusidėvėjimo rodiklis, kaip nurodyta Europos protektoriaus nusidėvėjimo rodiklių reglamente ECE R30r03f. Visais atvejais laikykitės žieminių padangų naudojimą reglamentuojančių vietinių teisės aktų.

Ilgaamžiškumo bandymą DEKRA TEST CENTER atliko 2017 metų gruodžio ir 2018 metų sausio mėnesiais su 205/55 R16 91H tipo padangomis, sumontuotomis ant „VW Golf 7“. MICHELIN ALPIN 6 buvo lyginama su konkurentų padangomis

„BRIDGESTONE BLIZZAK LM001 Evo“, „CONTINENTAL WinterContact™ TS 860“, „DUNLOP Winter Sport 5“, „GOODYEAR Ultra Grip 9“, „PIRELLI Cinturato Winter“ ir „NOKIAN WRD4“. Ilgaamžiškumo bandymas atliekamas vidutinio tikroviško naudojimo sąlygomis (D50) vertinant nusidėvėjimą per 10 000 km ir apskaičiuojant ilgaamžiškumą pagal 1,6 mm protektoriaus gylio vertę. Visais atvejais laikykitės žieminių padangų naudojimą reglamentuojančių vietinių teisės aktų.

Michelin Alpine 6 pranašumas

Stabdymo ant sniego bandymą „Michelin“ prašymu TÜV SÜD gaminių bandymo tarnyba atliko 2017 metų gruodžio ir 2018 metų sausio mėnesiais su 205/55

R16 91H tipo padangomis, sumontuotomis ant „VW Golf 7“. MICHELIN ALPIN 6 buvo lyginama su konkurentų padangomis „ „BRIDGESTONE BLIZZAK LM001 Evo“, „CONTINENTAL WinterContact™ TS 860“, „DUNLOP Winter Sport 5“, „GOODYEAR Ultra Grip 9“, „PIRELLI Cinturato Winter“ ir „NOKIAN WRD4“

Įsibėgėjimo ant sniego ir sukibimo su juo bandymą „Michelin“ prašymu TÜV SÜD gaminių bandymo tarnyba atliko 2017 metų gruodžio mėnesį su 205/55 R16 91H tipo padangomis, sumontuotomis ant „VW Golf 7“. MICHELIN ALPIN 6 buvo lyginama su konkurentų padangomis „BRIDGESTONE BLIZZAK LM001 Evo“, „CONTINENTAL WinterContact™ TS 860“, „DUNLOP Winter Sport 5“, „GOODYEAR Ultra Grip 9“, „PIRELLI Cinturato Winter“ ir „NOKIAN WRD4“

Sąvoka „nusidėvėjusi“ reiškia nudėvėjimą (medžiagos pašalinimą) ant staklių tiek, kad būtų pasiektas protektoriaus nusidėvėjimo rodiklis, kaip nurodyta Europos protektoriaus nusidėvėjimo rodiklių reglamente ECE R30r03f. Visais atvejais laikykitės žieminių padangų naudojimą reglamentuojančių vietinių teisės aktų.
... DAUGIAUMAŽIAU

prieš 3 savaitęs

Autobroliai
10 automobilių, kurių parduoti nevertėtų - ateityje jie brangs

Pirkite pigiai, parduokite brangiai. Tai gyvenimo šūkis, kuriuo vadovaujasi kiekvienas biržos makleris, nekilnojamojo turto agentas ar automobilių pardavėjas.

Galima teigti, kad naudotų automobilių rinka veikia taip pat, todėl nenuostabu, kad automobiliai gali būti naudojami kaip investicija.

Verta pažymėti, jog užsimanius tapti automobilių kolekcionieriumi, šis hobis iš pradžių gali pareikalauti nemažų, netgi milžiniškų investicijų. Automobilių istorijos patikros platformos carVertical ekspertai, išanalizavę šūsnį duomenų, atrinko dešimt automobilių, kurių  neturėtumėte parduoti dėl gerokai išaugusios vertės. Tad jeigu vienas iš šių automobilių stovi jūsų garaže – kol kas negalvokite apie jų pardavimą. 

 
„Alfa Romeo GTV“ (1993 - 2004)
Visuomet drąsių ir neįprastų sprendimų nepabūgę „Alfa Romeo“ specialistai savo požiūrį į dizainą tik dar kartą patvirtino su 1990-ųjų pradžioje debiutavusia „Alfa Romeo GTV“. 

Kaip ir dauguma to laikmečio kupė automobilių, „Alfa Romeo GTV“ buvo komplektuojamas su keturių arba šešių cilindrų benzininiais varikliais. Nors keturių cilindrų varikliai visuomet pasižymėdavo eiklumu, tačiau pati vertingiausia „GTV“ versija visuomet buvo ir bus su garsiuoju „Busso“ 6 cilindrų agregatu.

Vizitine „Alfa Romeo“ automobilių kortele tapęs variklis labai stipriai prisideda prie ženkliai augančios „Alfa Romeo GTV“ kainos. Nors, kaip ir dauguma itališkų automobilių, jų vertė auga ne tokiais sparčiais tempais kaip analogų iš Vokietijos, tačiau netolimoje ateityje kruopščiai prižiūrėti egzemplioriai kainuos daugiau nei 30 000 eurų.

Remiantis carVertical transporto priemonių istorijos patikros duomenimis, 29 proc. šių automobilių turėjo įvairių defektų, kurie galėjo turėti įtakos „Alfa Romeo GTV“ veikimui.
„Audi V8“ (1988-1993)
Dar prieš pasirodant „Audi A8“ sedanui, bendrovės vėliavnešiu, nors ir ganėtinai trumpai, buvo „Audi V8“. 

Penkerius metus gamintas automobilis V8 vardu buvo pavadintas ne veltui. Ištaigingas sedanas buvo komplektuojamas tik su išskirtinai V8 tipo varikliais, kurie anuomet tokio tipo automobiliams suteikdavo prestižo. 

Vertinant „Audi V8“ pagal 7 serijos BMW ar S klasės „Mercedes-Benz“ standartus, „Audi“ alternatyva nėra tokia įspūdinga, bet ji yra svarbi dėl kitų priežasčių. 

„Audi V8“ paklojo pamatus gamintojui, kurį matome dabar – aukštesnės klasės automobilių kūrėją, kuris laikomas pilnaverčiu BMW ir „Mercedes-Benz“ konkurentu.

Remiantis carVertical transporto priemonių istorijos ataskaitomis, 9,09 proc. patikrintų modelių buvo su defektais, o 18,20 proc. patikrintų automobilių buvo su padirbta rida.
„BMW 540i“ (1992-1996)
5 serijos daugelį dešimtmečių buvo aukštesnės klasės sedanų klasės priešakyje, tačiau „E34“ kartos modelis sugeba užimti tarpinę poziciją tarp gerokai senesnio ir brangesnio „E24“ ir tarp dar visų nutašyto, slyvos pravarde praminto „E39“. 

8 cilindrų variklį turėjusi modifikacija buvo gaminama vos keletą metų. Dėl šios priežasties, Europoje ir Jungtinėse Valstijose, ši modifikacija sutinkama gerokai rečiau nei „BMW M5“. O ir 8 cilindrų variklio galia buvo tik truputį mažesnė už tos, kurią naudojo „BMW M5“. 

Vis dėlto, pati geriausia šio modelio savybė – kaina. Jeigu „BMW M5“ vertė išaugo iki neregėtų aukštumų, „540i“ dabar kainuoja kelis kartus mažiau ir tuo turėtumėte pasinaudoti. 
„Jaguar XK8“ (1996-2006)
„XK“ raidėmis pažymėti modeliai „Jaguar“ markės gerbėjams visuomet simbolizavo sportiškumą, eleganciją ir stulbinantį komfortą, kuomet reikėdavo įveikti tūkstančius kilometrų. Pavyzdžiui, iš Londono nusigauti į Nicą. 

Dešimtame dešimtmetyje debiutavęs Jaguar XK buvo siūlomas su kupė arba kabrioleto kėbulo kėbulais. Modeliai gavo skirtingo pajėgumo variklius ir komforto įrangą, kuri džiugindavo kiekvieną „XK“ vairuotoją. 

Dabar siekdami įsigyti gerai išlaikytą, prižiūrėtą egzempliorių, pasiruoškite bent jau 15 000 - 20 000 eurų siekiančioms išlaidoms. Tuo tarpu automobilių entuziastų geidžiamos „Jaguar XK-R“ – dar brangesnės. 

Vis dėlto, remiantis carVertical automobilių istorijos ataskaitomis, 29 proc. šių modelių turėjo įvairių trūkumų, o 18,20 proc. patikrintų egzempliorių buvo su suklastota rida.
„Land Rover Defender“ (Series I, Series II)
Absoliučiai elementari konstrukcija ir gebėjimas įveikti bet kokią įmanomą kliūtį padėjo „Land Rover Defender“ užsitarnauti pravažaus visureigio statusą. 

Per kelis dešimtmečius „Land Rover“ sugebėjo įdiegti ne vieną naujovę, suteikti automobiliui daugiau komforto, tačiau spartietiškas charakteris niekur nepradingo. Anaiptol. 

Šiandien „Series I“ ir „Series II“ automobilių vertė galėtų nustebinti ne vieną. Pavyzdžiui, gerų ir blogų dienų mačiusių visureigių vertė svyruoja tarp 10 000 – 15 000 eurų, o restauracijos procesą praėjusių egzempliorių vertė labai dažnai perkopia ir 30 000 eurų ribą. Taigi, ūkyje tokio visureigio eksploatuoti nebeapsimoka – jie pelningiau dirba tiesiog gerai prižiūrimi.

Remiantis carVertical transporto priemonių istorijos patikros duomenimis, 15,11 proc. šių modelių turėjo įvairių gedimų, o 2,22 proc. modelių rida buvo suklastota.
„Mercedes-Benz“ E300, E320, E420 (1992-1996) 
„Mercedes-Benz per ganėtinai ilgai trukusi gamybos laikotarpį į bendro naudojimo kelius išleido daugiau nei du milijonus „W124“ automobilių. Vieni savo gyvenimą baigė savartyne, kiti dar demonstruoja gyvybės ženklus dirbdami taksi, tačiau skrupulingai prižiūrėti egzemplioriai šiandien kainuoja solidžią sumą. 

Be abejonės, pačios vertingiausios „W124“ automobilių versijos buvo žymimos „500 E“ arba „E 500“ (priklausomai nuo gamybos metų), tačiau keliais laipteliais žemiau esančios „E300“, „E320“ ir E420“ turi didžiulio potencialo tapti automobiliais, dėl kurių ateityje grumsis ne vienas kolekcionierius. 

Išanalizavus carVertical automobilių istorijos ataskaitas paaiškėjo, kad 14,3 % šių modelių turėjo įvairių defektų, o 5,4 % patikrintų modelių buvo su suklastota rida.

„Saab 9000 CS Aero“ (1993-1997)
Saab visuomet buvo „Volvo“ Achilo kulnas. Taip pat pabrėžęs keleivių saugumą, bet tuo pačiu siūlės per visus kraštus trykštančią charizmą bei neeilinius variklius su turbokompresoriais. Būtent pastarieji buvo greitesnių ir miklesnių „Saab“ modelių vizitinė kortelė. 

„Saab 9000 CS Aero“ – ne šiaip dar viena vidutinės klasės sedano modifikacija. Ji buvo pradėta gaminti ganėtinai vėlai ir paskutiniais gamybos metais buvo laikoma „Saab 9000“ modelių gamos flagmanu. 

Kaip ir buvo galima tikėtis, šiandien „Saab 9000 CS Aero“ versija yra reta. Galbūt – netgi labai reta. Nors gamintojas neskelbia, kiek šių modifikacijų pagaminta, tačiau jos retumą patvirtina parduodamų egzempliorių kiekis visoje Europoje. 

carVertical automobilių istorijos ataskaitų analizė parodė, kad 7,69 % šių modelių turėjo didesnių ar mažesnių defektų.
„Toyota Land Cruiser“ (J80, J100)
Legendos ir įvairūs apsakymai apie „Toyota“ automobilius atsirado ne iš kompanijos atstovų skleidžiamų istorijų, o iš šios markės savininkų, kurie iki šiol sutartinai sako, jog „Toyota Land Cruiser“ – vienas geriausių visų laikų visureigių. 

„J80“ ir „J100“ kartos modeliai – tarsi žiūrėtum į vyresnįjį ir jaunesnįjį brolį, kuriuos teskiria 8-eri metai. Būtent tiek metų truko „J80“ modelio gamyba, po kurios nutraukimo pasirodė iki šiol keliuose sutinkamas „J100“. 

Nors abudu modeliai buvo pavadinti tuo pačiu vardu, tačiau technine ir technologine prasme jie turi žymiai daugiau skirtumų nei galite pagalvoti. Jeigu „J80“ sugebėjo suderinti stačiokišką elementarumą ir kasdieninį praktiškumą, „J100“ buvo gerokai prabangesnis, pritaikytas ilgesnėms kelionėms, bet su ne ką mažiau talentingų sugebėjimų išsiropšti iš klampesnės duobės. 

Ypatingai platus džiuginančių savybių spektras dabar „J80“ ir „J100“ visureigių savininkams leidžia mėgautis ypatingai aukšta išliekamąja verte. Net ir daugiau žygių ir atokiausių pasaulio kampelių matę egzemplioriai gali kainuoti 40 000 eurų. Tačiau tai – išimtys, o ne taisyklė. 

carVertical automobilių istorijos ataskaitų analizė parodė, kad 35,81 % šių modelių turėjo defektų, o 8,34 % patikrintų modelių turėjo suklastotą ridą.
„Volkswagen Corrado VR6“ (1991-1995)
Per pastaruosius keletą dešimtmečių „Volkswagen“ mums padovanojo eilę skirtingų, bet ne visuomet pagyrų vertų modelių, tačiau „Volkswagen Corrado VR6“ galėtų būti išimtis. 

Išskirtinis dizainas, neeilinio variklio bei pagirtinai subalansuota pakaba privers tik kvestionuoti kodėl tiek mažai žmonių šį automobilį įsigijo 10-o dešimtmečio pradžioje. 

„Volkswagen Corrado“ nebuvo toks populiarus kaip „Opel Calibra“, tačiau dabar tai galime laikyti privalumu. Versijų su 6 cilindrų varikliu vertė pastaraisiais metais pradėjo ženkliai augti ir ši tendencija sustiprės artimiausiais metais. Vien dabar gerai išlaikytas „Volkswagen Corrado VR6“ gali atsieiti maždaug 15 tūkst. Eurų. 

carVertical automobilių istorijos ataskaitų analizė parodė, kad 13,64 % šių modelių buvo su defektais, o 4,55 % patikrintų modelių rida buvo suklastota.

„Volvo 740 Turbo“ (1986-1990)
Praktiškumas ir saugumas visuomet buvo „Volvo“ markės automobilių stiprybės, tad kai šios markės specialistai į variklio skyrių įgrūsdavo galingesnį variklį, jie prieš tai įsitikindavo, jog jis nesugadins ganėtinai kruopščiai sudėlioto recepto. 

„Volvo 740 Turbo“ – ypatingai populiarios modelių serijos šeimos narys, kuris devintame dešimtmetyje parodė, jog žiovulį keliantis tėčio (arba mamos) automobilis gali kelti ne ką mažiau gerų emocijų negu „Porsche 924“. 

Būtent dėl universalumo ir sugebėjimo suderinti praktiškumą su džiuginančia dinamika „Volvo 740 Turbo“ yra idealus pavyzdys automobilio, kurio vertė tik augs. Ypač artėjančiais metais.

Išanalizavus carVertical automobilių istorijos ataskaitas paaiškėjo, kad 33,33 % šių modelių buvo su defektais, o 8,33 % patikrintų modelių rida buvo suklastota.

Išvada

Investicija į automobilius daug kam skamba nepagrįstai ar rizikingai, tačiau šie ir kiti pavyzdžiai rodo, jog automobiliai po kelių metų gali atnešti džiuginančią grąžą. 

Jeigu susidomėjote vieno iš šių egzempliorių įsigijimu, apsidrauskite – patikrinkite savo automobilio istoriją per carVertical. Gali būti, kad įvairiuose šaltiniuose užfiksuoti duomenys apie konkretų automobilį padrąsins jus jį įsigyti arba atvirkščiai - atkalbės nuo rizikingo pirkinio.
10 automobilių, kurių parduoti nevertėtų - ateityje jie brangs
Pirkite pigiai, parduokite brangiai. Tai gyvenimo šūkis, kuriuo vadovaujasi kiekvienas biržos makleris, nekilnojamojo turto agentas ar automobilių pardavėjas.

Galima teigti, kad naudotų automobilių rinka veikia taip pat, todėl nenuostabu, kad automobiliai gali būti naudojami kaip investicija.

Verta pažymėti, jog užsimanius tapti automobilių kolekcionieriumi, šis hobis iš pradžių gali pareikalauti nemažų, netgi milžiniškų investicijų. Automobilių istorijos patikros platformos carVertical ekspertai, išanalizavę šūsnį duomenų, atrinko dešimt automobilių, kurių  neturėtumėte parduoti dėl gerokai išaugusios vertės. Tad jeigu vienas iš šių automobilių stovi jūsų garaže – kol kas negalvokite apie jų pardavimą. 

 
„Alfa Romeo GTV“ (1993 - 2004)
Visuomet drąsių ir neįprastų sprendimų nepabūgę „Alfa Romeo“ specialistai savo požiūrį į dizainą tik dar kartą patvirtino su 1990-ųjų pradžioje debiutavusia „Alfa Romeo GTV“. 

Kaip ir dauguma to laikmečio kupė automobilių, „Alfa Romeo GTV“ buvo komplektuojamas su keturių arba šešių cilindrų benzininiais varikliais. Nors keturių cilindrų varikliai visuomet pasižymėdavo eiklumu, tačiau pati vertingiausia „GTV“ versija visuomet buvo ir bus su garsiuoju „Busso“ 6 cilindrų agregatu.

Vizitine „Alfa Romeo“ automobilių kortele tapęs variklis labai stipriai prisideda prie ženkliai augančios „Alfa Romeo GTV“ kainos. Nors, kaip ir dauguma itališkų automobilių, jų vertė auga ne tokiais sparčiais tempais kaip analogų iš Vokietijos, tačiau netolimoje ateityje kruopščiai prižiūrėti egzemplioriai kainuos daugiau nei 30 000 eurų.

Remiantis carVertical transporto priemonių istorijos patikros duomenimis, 29 proc. šių automobilių turėjo įvairių defektų, kurie galėjo turėti įtakos „Alfa Romeo GTV“ veikimui.
„Audi V8“ (1988-1993)
Dar prieš pasirodant „Audi A8“ sedanui, bendrovės vėliavnešiu, nors ir ganėtinai trumpai, buvo „Audi V8“. 

Penkerius metus gamintas automobilis V8 vardu buvo pavadintas ne veltui. Ištaigingas sedanas buvo komplektuojamas tik su išskirtinai V8 tipo varikliais, kurie anuomet tokio tipo automobiliams suteikdavo prestižo. 

Vertinant „Audi V8“ pagal 7 serijos BMW ar S klasės „Mercedes-Benz“ standartus, „Audi“ alternatyva nėra tokia įspūdinga, bet ji yra svarbi dėl kitų priežasčių. 

„Audi V8“ paklojo pamatus gamintojui, kurį matome dabar – aukštesnės klasės automobilių kūrėją, kuris laikomas pilnaverčiu BMW ir „Mercedes-Benz“ konkurentu.

Remiantis carVertical transporto priemonių istorijos ataskaitomis, 9,09 proc. patikrintų modelių buvo su defektais, o 18,20 proc. patikrintų automobilių buvo su padirbta rida.
„BMW 540i“ (1992-1996)
5 serijos daugelį dešimtmečių buvo aukštesnės klasės sedanų klasės priešakyje, tačiau „E34“ kartos modelis sugeba užimti tarpinę poziciją tarp gerokai senesnio ir brangesnio „E24“ ir tarp dar visų nutašyto, slyvos pravarde praminto „E39“. 

8 cilindrų variklį turėjusi modifikacija buvo gaminama vos keletą metų. Dėl šios priežasties, Europoje ir Jungtinėse Valstijose, ši modifikacija sutinkama gerokai rečiau nei „BMW M5“. O ir 8 cilindrų variklio galia buvo tik truputį mažesnė už tos, kurią naudojo „BMW M5“. 

Vis dėlto, pati geriausia šio modelio savybė – kaina. Jeigu „BMW M5“ vertė išaugo iki neregėtų aukštumų, „540i“ dabar kainuoja kelis kartus mažiau ir tuo turėtumėte pasinaudoti. 
„Jaguar XK8“ (1996-2006)
„XK“ raidėmis pažymėti modeliai „Jaguar“ markės gerbėjams visuomet simbolizavo sportiškumą, eleganciją ir stulbinantį komfortą, kuomet reikėdavo įveikti tūkstančius kilometrų. Pavyzdžiui, iš Londono nusigauti į Nicą. 

Dešimtame dešimtmetyje debiutavęs Jaguar XK buvo siūlomas su kupė arba kabrioleto kėbulo kėbulais. Modeliai gavo skirtingo pajėgumo variklius ir komforto įrangą, kuri džiugindavo kiekvieną „XK“ vairuotoją. 

Dabar siekdami įsigyti gerai išlaikytą, prižiūrėtą egzempliorių, pasiruoškite bent jau 15 000 - 20 000 eurų siekiančioms išlaidoms. Tuo tarpu automobilių entuziastų geidžiamos „Jaguar XK-R“ – dar brangesnės. 

Vis dėlto, remiantis carVertical automobilių istorijos ataskaitomis, 29 proc. šių modelių turėjo įvairių trūkumų, o 18,20 proc. patikrintų egzempliorių buvo su suklastota rida.
„Land Rover Defender“ (Series I, Series II)
Absoliučiai elementari konstrukcija ir gebėjimas įveikti bet kokią įmanomą kliūtį padėjo „Land Rover Defender“ užsitarnauti pravažaus visureigio statusą. 

Per kelis dešimtmečius „Land Rover“ sugebėjo įdiegti ne vieną naujovę, suteikti automobiliui daugiau komforto, tačiau spartietiškas charakteris niekur nepradingo. Anaiptol. 

Šiandien „Series I“ ir „Series II“ automobilių vertė galėtų nustebinti ne vieną. Pavyzdžiui, gerų ir blogų dienų mačiusių visureigių vertė svyruoja tarp 10 000 – 15 000 eurų, o restauracijos procesą praėjusių egzempliorių vertė labai dažnai perkopia ir 30 000 eurų ribą. Taigi, ūkyje tokio visureigio eksploatuoti nebeapsimoka – jie pelningiau dirba tiesiog gerai prižiūrimi.

Remiantis carVertical transporto priemonių istorijos patikros duomenimis, 15,11 proc. šių modelių turėjo įvairių gedimų, o 2,22 proc. modelių rida buvo suklastota.
„Mercedes-Benz“ E300, E320, E420 (1992-1996) 
„Mercedes-Benz per ganėtinai ilgai trukusi gamybos laikotarpį į bendro naudojimo kelius išleido daugiau nei du milijonus „W124“ automobilių. Vieni savo gyvenimą baigė savartyne, kiti dar demonstruoja gyvybės ženklus dirbdami taksi, tačiau skrupulingai prižiūrėti egzemplioriai šiandien kainuoja solidžią sumą. 

Be abejonės, pačios vertingiausios „W124“ automobilių versijos buvo žymimos „500 E“ arba „E 500“ (priklausomai nuo gamybos metų), tačiau keliais laipteliais žemiau esančios „E300“, „E320“ ir E420“ turi didžiulio potencialo tapti automobiliais, dėl kurių ateityje grumsis ne vienas kolekcionierius. 

Išanalizavus carVertical automobilių istorijos ataskaitas paaiškėjo, kad 14,3 % šių modelių turėjo įvairių defektų, o 5,4 % patikrintų modelių buvo su suklastota rida.

„Saab 9000 CS Aero“ (1993-1997)
Saab visuomet buvo „Volvo“ Achilo kulnas. Taip pat pabrėžęs keleivių saugumą, bet tuo pačiu siūlės per visus kraštus trykštančią charizmą bei neeilinius variklius su turbokompresoriais. Būtent pastarieji buvo greitesnių ir miklesnių „Saab“ modelių vizitinė kortelė. 

„Saab 9000 CS Aero“ – ne šiaip dar viena vidutinės klasės sedano modifikacija. Ji buvo pradėta gaminti ganėtinai vėlai ir paskutiniais gamybos metais buvo laikoma „Saab 9000“ modelių gamos flagmanu. 

Kaip ir buvo galima tikėtis, šiandien „Saab 9000 CS Aero“ versija yra reta. Galbūt – netgi labai reta. Nors gamintojas neskelbia, kiek šių modifikacijų pagaminta, tačiau jos retumą patvirtina parduodamų egzempliorių kiekis visoje Europoje. 

carVertical automobilių istorijos ataskaitų analizė parodė, kad 7,69 % šių modelių turėjo didesnių ar mažesnių defektų.
„Toyota Land Cruiser“ (J80, J100)
Legendos ir įvairūs apsakymai apie „Toyota“ automobilius atsirado ne iš kompanijos atstovų skleidžiamų istorijų, o iš šios markės savininkų, kurie iki šiol sutartinai sako, jog „Toyota Land Cruiser“ – vienas geriausių visų laikų visureigių. 

„J80“ ir „J100“ kartos modeliai – tarsi žiūrėtum į vyresnįjį ir jaunesnįjį brolį, kuriuos teskiria 8-eri metai. Būtent tiek metų truko „J80“ modelio gamyba, po kurios nutraukimo pasirodė iki šiol keliuose sutinkamas „J100“. 

Nors abudu modeliai buvo pavadinti tuo pačiu vardu, tačiau technine ir technologine prasme jie turi žymiai daugiau skirtumų nei galite pagalvoti. Jeigu „J80“ sugebėjo suderinti stačiokišką elementarumą ir kasdieninį praktiškumą, „J100“ buvo gerokai prabangesnis, pritaikytas ilgesnėms kelionėms, bet su ne ką mažiau talentingų sugebėjimų išsiropšti iš klampesnės duobės. 

Ypatingai platus džiuginančių savybių spektras dabar „J80“ ir „J100“ visureigių savininkams leidžia mėgautis ypatingai aukšta išliekamąja verte. Net ir daugiau žygių ir atokiausių pasaulio kampelių matę egzemplioriai gali kainuoti 40 000 eurų. Tačiau tai – išimtys, o ne taisyklė. 

carVertical automobilių istorijos ataskaitų analizė parodė, kad 35,81 % šių modelių turėjo defektų, o 8,34 % patikrintų modelių turėjo suklastotą ridą.
„Volkswagen Corrado VR6“ (1991-1995)
Per pastaruosius keletą dešimtmečių „Volkswagen“ mums padovanojo eilę skirtingų, bet ne visuomet pagyrų vertų modelių, tačiau „Volkswagen Corrado VR6“ galėtų būti išimtis. 

Išskirtinis dizainas, neeilinio variklio bei pagirtinai subalansuota pakaba privers tik kvestionuoti kodėl tiek mažai žmonių šį automobilį įsigijo 10-o dešimtmečio pradžioje. 

„Volkswagen Corrado“ nebuvo toks populiarus kaip „Opel Calibra“, tačiau dabar tai galime laikyti privalumu. Versijų su 6 cilindrų varikliu vertė pastaraisiais metais pradėjo ženkliai augti ir ši tendencija sustiprės artimiausiais metais. Vien dabar gerai išlaikytas „Volkswagen Corrado VR6“ gali atsieiti maždaug 15 tūkst. Eurų. 

carVertical automobilių istorijos ataskaitų analizė parodė, kad 13,64 % šių modelių buvo su defektais, o 4,55 % patikrintų modelių rida buvo suklastota.

„Volvo 740 Turbo“ (1986-1990)
Praktiškumas ir saugumas visuomet buvo „Volvo“ markės automobilių stiprybės, tad kai šios markės specialistai į variklio skyrių įgrūsdavo galingesnį variklį, jie prieš tai įsitikindavo, jog jis nesugadins ganėtinai kruopščiai sudėlioto recepto. 

„Volvo 740 Turbo“ – ypatingai populiarios modelių serijos šeimos narys, kuris devintame dešimtmetyje parodė, jog žiovulį keliantis tėčio (arba mamos) automobilis gali kelti ne ką mažiau gerų emocijų negu „Porsche 924“. 

Būtent dėl universalumo ir sugebėjimo suderinti praktiškumą su džiuginančia dinamika „Volvo 740 Turbo“ yra idealus pavyzdys automobilio, kurio vertė tik augs. Ypač artėjančiais metais.

Išanalizavus carVertical automobilių istorijos ataskaitas paaiškėjo, kad 33,33 % šių modelių buvo su defektais, o 8,33 % patikrintų modelių rida buvo suklastota.

Išvada

Investicija į automobilius daug kam skamba nepagrįstai ar rizikingai, tačiau šie ir kiti pavyzdžiai rodo, jog automobiliai po kelių metų gali atnešti džiuginančią grąžą. 

Jeigu susidomėjote vieno iš šių egzempliorių įsigijimu, apsidrauskite – patikrinkite savo automobilio istoriją per carVertical. Gali būti, kad įvairiuose šaltiniuose užfiksuoti duomenys apie konkretų automobilį padrąsins jus jį įsigyti arba atvirkščiai - atkalbės nuo rizikingo pirkinio.

10 automobilių, kurių parduoti nevertėtų - ateityje jie brangs
Pirkite pigiai, parduokite brangiai. Tai gyvenimo šūkis, kuriuo vadovaujasi kiekvienas biržos makleris, nekilnojamojo turto agentas ar automobilių pardavėjas.

Galima teigti, kad naudotų automobilių rinka veikia taip pat, todėl nenuostabu, kad automobiliai gali būti naudojami kaip investicija.

Verta pažymėti, jog užsimanius tapti automobilių kolekcionieriumi, šis hobis iš pradžių gali pareikalauti nemažų, netgi milžiniškų investicijų. Automobilių istorijos patikros platformos carVertical ekspertai, išanalizavę šūsnį duomenų, atrinko dešimt automobilių, kurių  neturėtumėte parduoti dėl gerokai išaugusios vertės. Tad jeigu vienas iš šių automobilių stovi jūsų garaže – kol kas negalvokite apie jų pardavimą. 

 
„Alfa Romeo GTV“ (1993 - 2004)
Visuomet drąsių ir neįprastų sprendimų nepabūgę „Alfa Romeo“ specialistai savo požiūrį į dizainą tik dar kartą patvirtino su 1990-ųjų pradžioje debiutavusia „Alfa Romeo GTV“. 

Kaip ir dauguma to laikmečio kupė automobilių, „Alfa Romeo GTV“ buvo komplektuojamas su keturių arba šešių cilindrų benzininiais varikliais. Nors keturių cilindrų varikliai visuomet pasižymėdavo eiklumu, tačiau pati vertingiausia „GTV“ versija visuomet buvo ir bus su garsiuoju „Busso“ 6 cilindrų agregatu.

Vizitine „Alfa Romeo“ automobilių kortele tapęs variklis labai stipriai prisideda prie ženkliai augančios „Alfa Romeo GTV“ kainos. Nors, kaip ir dauguma itališkų automobilių, jų vertė auga ne tokiais sparčiais tempais kaip analogų iš Vokietijos, tačiau netolimoje ateityje kruopščiai prižiūrėti egzemplioriai kainuos daugiau nei 30 000 eurų.

Remiantis carVertical transporto priemonių istorijos patikros duomenimis, 29 proc. šių automobilių turėjo įvairių defektų, kurie galėjo turėti įtakos „Alfa Romeo GTV“ veikimui.
„Audi V8“ (1988-1993)
Dar prieš pasirodant „Audi A8“ sedanui, bendrovės vėliavnešiu, nors ir ganėtinai trumpai, buvo „Audi V8“. 

Penkerius metus gamintas automobilis V8 vardu buvo pavadintas ne veltui. Ištaigingas sedanas buvo komplektuojamas tik su išskirtinai V8 tipo varikliais, kurie anuomet tokio tipo automobiliams suteikdavo prestižo. 

Vertinant „Audi V8“ pagal 7 serijos BMW ar S klasės „Mercedes-Benz“ standartus, „Audi“ alternatyva nėra tokia įspūdinga, bet ji yra svarbi dėl kitų priežasčių. 

„Audi V8“ paklojo pamatus gamintojui, kurį matome dabar – aukštesnės klasės automobilių kūrėją, kuris laikomas pilnaverčiu BMW ir „Mercedes-Benz“ konkurentu.

Remiantis carVertical transporto priemonių istorijos ataskaitomis, 9,09 proc. patikrintų modelių buvo su defektais, o 18,20 proc. patikrintų automobilių buvo su padirbta rida.
„BMW 540i“ (1992-1996)
5 serijos daugelį dešimtmečių buvo aukštesnės klasės sedanų klasės priešakyje, tačiau „E34“ kartos modelis sugeba užimti tarpinę poziciją tarp gerokai senesnio ir brangesnio „E24“ ir tarp dar visų nutašyto, slyvos pravarde praminto „E39“. 

8 cilindrų variklį turėjusi modifikacija buvo gaminama vos keletą metų. Dėl šios priežasties, Europoje ir Jungtinėse Valstijose, ši modifikacija sutinkama gerokai rečiau nei „BMW M5“. O ir 8 cilindrų variklio galia buvo tik truputį mažesnė už tos, kurią naudojo „BMW M5“. 

Vis dėlto, pati geriausia šio modelio savybė – kaina. Jeigu „BMW M5“ vertė išaugo iki neregėtų aukštumų, „540i“ dabar kainuoja kelis kartus mažiau ir tuo turėtumėte pasinaudoti. 
„Jaguar XK8“ (1996-2006)
„XK“ raidėmis pažymėti modeliai „Jaguar“ markės gerbėjams visuomet simbolizavo sportiškumą, eleganciją ir stulbinantį komfortą, kuomet reikėdavo įveikti tūkstančius kilometrų. Pavyzdžiui, iš Londono nusigauti į Nicą. 

Dešimtame dešimtmetyje debiutavęs Jaguar XK buvo siūlomas su kupė arba kabrioleto kėbulo kėbulais. Modeliai gavo skirtingo pajėgumo variklius ir komforto įrangą, kuri džiugindavo kiekvieną „XK“ vairuotoją. 

Dabar siekdami įsigyti gerai išlaikytą, prižiūrėtą egzempliorių, pasiruoškite bent jau 15 000 - 20 000 eurų siekiančioms išlaidoms. Tuo tarpu automobilių entuziastų geidžiamos „Jaguar XK-R“ – dar brangesnės. 

Vis dėlto, remiantis carVertical automobilių istorijos ataskaitomis, 29 proc. šių modelių turėjo įvairių trūkumų, o 18,20 proc. patikrintų egzempliorių buvo su suklastota rida.
„Land Rover Defender“ (Series I, Series II)
Absoliučiai elementari konstrukcija ir gebėjimas įveikti bet kokią įmanomą kliūtį padėjo „Land Rover Defender“ užsitarnauti pravažaus visureigio statusą. 

Per kelis dešimtmečius „Land Rover“ sugebėjo įdiegti ne vieną naujovę, suteikti automobiliui daugiau komforto, tačiau spartietiškas charakteris niekur nepradingo. Anaiptol. 

Šiandien „Series I“ ir „Series II“ automobilių vertė galėtų nustebinti ne vieną. Pavyzdžiui, gerų ir blogų dienų mačiusių visureigių vertė svyruoja tarp 10 000 – 15 000 eurų, o restauracijos procesą praėjusių egzempliorių vertė labai dažnai perkopia ir 30 000 eurų ribą. Taigi, ūkyje tokio visureigio eksploatuoti nebeapsimoka – jie pelningiau dirba tiesiog gerai prižiūrimi.

Remiantis carVertical transporto priemonių istorijos patikros duomenimis, 15,11 proc. šių modelių turėjo įvairių gedimų, o 2,22 proc. modelių rida buvo suklastota.
„Mercedes-Benz“ E300, E320, E420 (1992-1996) 
„Mercedes-Benz per ganėtinai ilgai trukusi gamybos laikotarpį į bendro naudojimo kelius išleido daugiau nei du milijonus „W124“ automobilių. Vieni savo gyvenimą baigė savartyne, kiti dar demonstruoja gyvybės ženklus dirbdami taksi, tačiau skrupulingai prižiūrėti egzemplioriai šiandien kainuoja solidžią sumą. 

Be abejonės, pačios vertingiausios „W124“ automobilių versijos buvo žymimos „500 E“ arba „E 500“ (priklausomai nuo gamybos metų), tačiau keliais laipteliais žemiau esančios „E300“, „E320“ ir E420“ turi didžiulio potencialo tapti automobiliais, dėl kurių ateityje grumsis ne vienas kolekcionierius. 

Išanalizavus carVertical automobilių istorijos ataskaitas paaiškėjo, kad 14,3 % šių modelių turėjo įvairių defektų, o 5,4 % patikrintų modelių buvo su suklastota rida.

„Saab 9000 CS Aero“ (1993-1997)
Saab visuomet buvo „Volvo“ Achilo kulnas. Taip pat pabrėžęs keleivių saugumą, bet tuo pačiu siūlės per visus kraštus trykštančią charizmą bei neeilinius variklius su turbokompresoriais. Būtent pastarieji buvo greitesnių ir miklesnių „Saab“ modelių vizitinė kortelė. 

„Saab 9000 CS Aero“ – ne šiaip dar viena vidutinės klasės sedano modifikacija. Ji buvo pradėta gaminti ganėtinai vėlai ir paskutiniais gamybos metais buvo laikoma „Saab 9000“ modelių gamos flagmanu. 

Kaip ir buvo galima tikėtis, šiandien „Saab 9000 CS Aero“ versija yra reta. Galbūt – netgi labai reta. Nors gamintojas neskelbia, kiek šių modifikacijų pagaminta, tačiau jos retumą patvirtina parduodamų egzempliorių kiekis visoje Europoje. 

carVertical automobilių istorijos ataskaitų analizė parodė, kad 7,69 % šių modelių turėjo didesnių ar mažesnių defektų.
„Toyota Land Cruiser“ (J80, J100)
Legendos ir įvairūs apsakymai apie „Toyota“ automobilius atsirado ne iš kompanijos atstovų skleidžiamų istorijų, o iš šios markės savininkų, kurie iki šiol sutartinai sako, jog „Toyota Land Cruiser“ – vienas geriausių visų laikų visureigių. 

„J80“ ir „J100“ kartos modeliai – tarsi žiūrėtum į vyresnįjį ir jaunesnįjį brolį, kuriuos teskiria 8-eri metai. Būtent tiek metų truko „J80“ modelio gamyba, po kurios nutraukimo pasirodė iki šiol keliuose sutinkamas „J100“. 

Nors abudu modeliai buvo pavadinti tuo pačiu vardu, tačiau technine ir technologine prasme jie turi žymiai daugiau skirtumų nei galite pagalvoti. Jeigu „J80“ sugebėjo suderinti stačiokišką elementarumą ir kasdieninį praktiškumą, „J100“ buvo gerokai prabangesnis, pritaikytas ilgesnėms kelionėms, bet su ne ką mažiau talentingų sugebėjimų išsiropšti iš klampesnės duobės. 

Ypatingai platus džiuginančių savybių spektras dabar „J80“ ir „J100“ visureigių savininkams leidžia mėgautis ypatingai aukšta išliekamąja verte. Net ir daugiau žygių ir atokiausių pasaulio kampelių matę egzemplioriai gali kainuoti 40 000 eurų. Tačiau tai – išimtys, o ne taisyklė. 

carVertical automobilių istorijos ataskaitų analizė parodė, kad 35,81 % šių modelių turėjo defektų, o 8,34 % patikrintų modelių turėjo suklastotą ridą.
„Volkswagen Corrado VR6“ (1991-1995)
Per pastaruosius keletą dešimtmečių „Volkswagen“ mums padovanojo eilę skirtingų, bet ne visuomet pagyrų vertų modelių, tačiau „Volkswagen Corrado VR6“ galėtų būti išimtis. 

Išskirtinis dizainas, neeilinio variklio bei pagirtinai subalansuota pakaba privers tik kvestionuoti kodėl tiek mažai žmonių šį automobilį įsigijo 10-o dešimtmečio pradžioje. 

„Volkswagen Corrado“ nebuvo toks populiarus kaip „Opel Calibra“, tačiau dabar tai galime laikyti privalumu. Versijų su 6 cilindrų varikliu vertė pastaraisiais metais pradėjo ženkliai augti ir ši tendencija sustiprės artimiausiais metais. Vien dabar gerai išlaikytas „Volkswagen Corrado VR6“ gali atsieiti maždaug 15 tūkst. Eurų. 

carVertical automobilių istorijos ataskaitų analizė parodė, kad 13,64 % šių modelių buvo su defektais, o 4,55 % patikrintų modelių rida buvo suklastota.

„Volvo 740 Turbo“ (1986-1990)
Praktiškumas ir saugumas visuomet buvo „Volvo“ markės automobilių stiprybės, tad kai šios markės specialistai į variklio skyrių įgrūsdavo galingesnį variklį, jie prieš tai įsitikindavo, jog jis nesugadins ganėtinai kruopščiai sudėlioto recepto. 

„Volvo 740 Turbo“ – ypatingai populiarios modelių serijos šeimos narys, kuris devintame dešimtmetyje parodė, jog žiovulį keliantis tėčio (arba mamos) automobilis gali kelti ne ką mažiau gerų emocijų negu „Porsche 924“. 

Būtent dėl universalumo ir sugebėjimo suderinti praktiškumą su džiuginančia dinamika „Volvo 740 Turbo“ yra idealus pavyzdys automobilio, kurio vertė tik augs. Ypač artėjančiais metais.

Išanalizavus carVertical automobilių istorijos ataskaitas paaiškėjo, kad 33,33 % šių modelių buvo su defektais, o 8,33 % patikrintų modelių rida buvo suklastota.

Išvada

Investicija į automobilius daug kam skamba nepagrįstai ar rizikingai, tačiau šie ir kiti pavyzdžiai rodo, jog automobiliai po kelių metų gali atnešti džiuginančią grąžą. 

Jeigu susidomėjote vieno iš šių egzempliorių įsigijimu, apsidrauskite – patikrinkite savo automobilio istoriją per carVertical. Gali būti, kad įvairiuose šaltiniuose užfiksuoti duomenys apie konkretų automobilį padrąsins jus jį įsigyti arba atvirkščiai - atkalbės nuo rizikingo pirkinio.

Šaltinis: https://www.carvertical.com/lt/tinklarastis/10-automobiliu-kuriu-parduoti-nevertetu-ateityje-jie-brangs”

10 automobilių, kurių parduoti nevertėtų - ateityje jie brangs

Pirkite pigiai, parduokite brangiai. Tai gyvenimo šūkis, kuriuo vadovaujasi kiekvienas biržos makleris, nekilnojamojo turto agentas ar automobilių pardavėjas.

Galima teigti, kad naudotų automobilių rinka veikia taip pat, todėl nenuostabu, kad automobiliai gali būti naudojami kaip investicija.

Verta pažymėti, jog užsimanius tapti automobilių kolekcionieriumi, šis hobis iš pradžių gali pareikalauti nemažų, netgi milžiniškų investicijų. Automobilių istorijos patikros platformos carVertical ekspertai, išanalizavę šūsnį duomenų, atrinko dešimt automobilių, kurių neturėtumėte parduoti dėl gerokai išaugusios vertės. Tad jeigu vienas iš šių automobilių stovi jūsų garaže – kol kas negalvokite apie jų pardavimą.


„Alfa Romeo GTV“ (1993 - 2004)
Visuomet drąsių ir neįprastų sprendimų nepabūgę „Alfa Romeo“ specialistai savo požiūrį į dizainą tik dar kartą patvirtino su 1990-ųjų pradžioje debiutavusia „Alfa Romeo GTV“.

Kaip ir dauguma to laikmečio kupė automobilių, „Alfa Romeo GTV“ buvo komplektuojamas su keturių arba šešių cilindrų benzininiais varikliais. Nors keturių cilindrų varikliai visuomet pasižymėdavo eiklumu, tačiau pati vertingiausia „GTV“ versija visuomet buvo ir bus su garsiuoju „Busso“ 6 cilindrų agregatu.

Vizitine „Alfa Romeo“ automobilių kortele tapęs variklis labai stipriai prisideda prie ženkliai augančios „Alfa Romeo GTV“ kainos. Nors, kaip ir dauguma itališkų automobilių, jų vertė auga ne tokiais sparčiais tempais kaip analogų iš Vokietijos, tačiau netolimoje ateityje kruopščiai prižiūrėti egzemplioriai kainuos daugiau nei 30 000 eurų.

Remiantis carVertical transporto priemonių istorijos patikros duomenimis, 29 proc. šių automobilių turėjo įvairių defektų, kurie galėjo turėti įtakos „Alfa Romeo GTV“ veikimui.
„Audi V8“ (1988-1993)
Dar prieš pasirodant „Audi A8“ sedanui, bendrovės vėliavnešiu, nors ir ganėtinai trumpai, buvo „Audi V8“.

Penkerius metus gamintas automobilis V8 vardu buvo pavadintas ne veltui. Ištaigingas sedanas buvo komplektuojamas tik su išskirtinai V8 tipo varikliais, kurie anuomet tokio tipo automobiliams suteikdavo prestižo.

Vertinant „Audi V8“ pagal 7 serijos BMW ar S klasės „Mercedes-Benz“ standartus, „Audi“ alternatyva nėra tokia įspūdinga, bet ji yra svarbi dėl kitų priežasčių.

„Audi V8“ paklojo pamatus gamintojui, kurį matome dabar – aukštesnės klasės automobilių kūrėją, kuris laikomas pilnaverčiu BMW ir „Mercedes-Benz“ konkurentu.

Remiantis carVertical transporto priemonių istorijos ataskaitomis, 9,09 proc. patikrintų modelių buvo su defektais, o 18,20 proc. patikrintų automobilių buvo su padirbta rida.
„BMW 540i“ (1992-1996)
5 serijos daugelį dešimtmečių buvo aukštesnės klasės sedanų klasės priešakyje, tačiau „E34“ kartos modelis sugeba užimti tarpinę poziciją tarp gerokai senesnio ir brangesnio „E24“ ir tarp dar visų nutašyto, slyvos pravarde praminto „E39“.

8 cilindrų variklį turėjusi modifikacija buvo gaminama vos keletą metų. Dėl šios priežasties, Europoje ir Jungtinėse Valstijose, ši modifikacija sutinkama gerokai rečiau nei „BMW M5“. O ir 8 cilindrų variklio galia buvo tik truputį mažesnė už tos, kurią naudojo „BMW M5“.

Vis dėlto, pati geriausia šio modelio savybė – kaina. Jeigu „BMW M5“ vertė išaugo iki neregėtų aukštumų, „540i“ dabar kainuoja kelis kartus mažiau ir tuo turėtumėte pasinaudoti.
„Jaguar XK8“ (1996-2006)
„XK“ raidėmis pažymėti modeliai „Jaguar“ markės gerbėjams visuomet simbolizavo sportiškumą, eleganciją ir stulbinantį komfortą, kuomet reikėdavo įveikti tūkstančius kilometrų. Pavyzdžiui, iš Londono nusigauti į Nicą.

Dešimtame dešimtmetyje debiutavęs Jaguar XK buvo siūlomas su kupė arba kabrioleto kėbulo kėbulais. Modeliai gavo skirtingo pajėgumo variklius ir komforto įrangą, kuri džiugindavo kiekvieną „XK“ vairuotoją.

Dabar siekdami įsigyti gerai išlaikytą, prižiūrėtą egzempliorių, pasiruoškite bent jau 15 000 - 20 000 eurų siekiančioms išlaidoms. Tuo tarpu automobilių entuziastų geidžiamos „Jaguar XK-R“ – dar brangesnės.

Vis dėlto, remiantis carVertical automobilių istorijos ataskaitomis, 29 proc. šių modelių turėjo įvairių trūkumų, o 18,20 proc. patikrintų egzempliorių buvo su suklastota rida.
„Land Rover Defender“ (Series I, Series II)
Absoliučiai elementari konstrukcija ir gebėjimas įveikti bet kokią įmanomą kliūtį padėjo „Land Rover Defender“ užsitarnauti pravažaus visureigio statusą.

Per kelis dešimtmečius „Land Rover“ sugebėjo įdiegti ne vieną naujovę, suteikti automobiliui daugiau komforto, tačiau spartietiškas charakteris niekur nepradingo. Anaiptol.

Šiandien „Series I“ ir „Series II“ automobilių vertė galėtų nustebinti ne vieną. Pavyzdžiui, gerų ir blogų dienų mačiusių visureigių vertė svyruoja tarp 10 000 – 15 000 eurų, o restauracijos procesą praėjusių egzempliorių vertė labai dažnai perkopia ir 30 000 eurų ribą. Taigi, ūkyje tokio visureigio eksploatuoti nebeapsimoka – jie pelningiau dirba tiesiog gerai prižiūrimi.

Remiantis carVertical transporto priemonių istorijos patikros duomenimis, 15,11 proc. šių modelių turėjo įvairių gedimų, o 2,22 proc. modelių rida buvo suklastota.
„Mercedes-Benz“ E300, E320, E420 (1992-1996)
„Mercedes-Benz per ganėtinai ilgai trukusi gamybos laikotarpį į bendro naudojimo kelius išleido daugiau nei du milijonus „W124“ automobilių. Vieni savo gyvenimą baigė savartyne, kiti dar demonstruoja gyvybės ženklus dirbdami taksi, tačiau skrupulingai prižiūrėti egzemplioriai šiandien kainuoja solidžią sumą.

Be abejonės, pačios vertingiausios „W124“ automobilių versijos buvo žymimos „500 E“ arba „E 500“ (priklausomai nuo gamybos metų), tačiau keliais laipteliais žemiau esančios „E300“, „E320“ ir E420“ turi didžiulio potencialo tapti automobiliais, dėl kurių ateityje grumsis ne vienas kolekcionierius.

Išanalizavus carVertical automobilių istorijos ataskaitas paaiškėjo, kad 14,3 % šių modelių turėjo įvairių defektų, o 5,4 % patikrintų modelių buvo su suklastota rida.

„Saab 9000 CS Aero“ (1993-1997)
Saab visuomet buvo „Volvo“ Achilo kulnas. Taip pat pabrėžęs keleivių saugumą, bet tuo pačiu siūlės per visus kraštus trykštančią charizmą bei neeilinius variklius su turbokompresoriais. Būtent pastarieji buvo greitesnių ir miklesnių „Saab“ modelių vizitinė kortelė.

„Saab 9000 CS Aero“ – ne šiaip dar viena vidutinės klasės sedano modifikacija. Ji buvo pradėta gaminti ganėtinai vėlai ir paskutiniais gamybos metais buvo laikoma „Saab 9000“ modelių gamos flagmanu.

Kaip ir buvo galima tikėtis, šiandien „Saab 9000 CS Aero“ versija yra reta. Galbūt – netgi labai reta. Nors gamintojas neskelbia, kiek šių modifikacijų pagaminta, tačiau jos retumą patvirtina parduodamų egzempliorių kiekis visoje Europoje.

carVertical automobilių istorijos ataskaitų analizė parodė, kad 7,69 % šių modelių turėjo didesnių ar mažesnių defektų.
„Toyota Land Cruiser“ (J80, J100)
Legendos ir įvairūs apsakymai apie „Toyota“ automobilius atsirado ne iš kompanijos atstovų skleidžiamų istorijų, o iš šios markės savininkų, kurie iki šiol sutartinai sako, jog „Toyota Land Cruiser“ – vienas geriausių visų laikų visureigių.

„J80“ ir „J100“ kartos modeliai – tarsi žiūrėtum į vyresnįjį ir jaunesnįjį brolį, kuriuos teskiria 8-eri metai. Būtent tiek metų truko „J80“ modelio gamyba, po kurios nutraukimo pasirodė iki šiol keliuose sutinkamas „J100“.

Nors abudu modeliai buvo pavadinti tuo pačiu vardu, tačiau technine ir technologine prasme jie turi žymiai daugiau skirtumų nei galite pagalvoti. Jeigu „J80“ sugebėjo suderinti stačiokišką elementarumą ir kasdieninį praktiškumą, „J100“ buvo gerokai prabangesnis, pritaikytas ilgesnėms kelionėms, bet su ne ką mažiau talentingų sugebėjimų išsiropšti iš klampesnės duobės.

Ypatingai platus džiuginančių savybių spektras dabar „J80“ ir „J100“ visureigių savininkams leidžia mėgautis ypatingai aukšta išliekamąja verte. Net ir daugiau žygių ir atokiausių pasaulio kampelių matę egzemplioriai gali kainuoti 40 000 eurų. Tačiau tai – išimtys, o ne taisyklė.

carVertical automobilių istorijos ataskaitų analizė parodė, kad 35,81 % šių modelių turėjo defektų, o 8,34 % patikrintų modelių turėjo suklastotą ridą.
„Volkswagen Corrado VR6“ (1991-1995)
Per pastaruosius keletą dešimtmečių „Volkswagen“ mums padovanojo eilę skirtingų, bet ne visuomet pagyrų vertų modelių, tačiau „Volkswagen Corrado VR6“ galėtų būti išimtis.

Išskirtinis dizainas, neeilinio variklio bei pagirtinai subalansuota pakaba privers tik kvestionuoti kodėl tiek mažai žmonių šį automobilį įsigijo 10-o dešimtmečio pradžioje.

„Volkswagen Corrado“ nebuvo toks populiarus kaip „Opel Calibra“, tačiau dabar tai galime laikyti privalumu. Versijų su 6 cilindrų varikliu vertė pastaraisiais metais pradėjo ženkliai augti ir ši tendencija sustiprės artimiausiais metais. Vien dabar gerai išlaikytas „Volkswagen Corrado VR6“ gali atsieiti maždaug 15 tūkst. Eurų.

carVertical automobilių istorijos ataskaitų analizė parodė, kad 13,64 % šių modelių buvo su defektais, o 4,55 % patikrintų modelių rida buvo suklastota.

„Volvo 740 Turbo“ (1986-1990)
Praktiškumas ir saugumas visuomet buvo „Volvo“ markės automobilių stiprybės, tad kai šios markės specialistai į variklio skyrių įgrūsdavo galingesnį variklį, jie prieš tai įsitikindavo, jog jis nesugadins ganėtinai kruopščiai sudėlioto recepto.

„Volvo 740 Turbo“ – ypatingai populiarios modelių serijos šeimos narys, kuris devintame dešimtmetyje parodė, jog žiovulį keliantis tėčio (arba mamos) automobilis gali kelti ne ką mažiau gerų emocijų negu „Porsche 924“.

Būtent dėl universalumo ir sugebėjimo suderinti praktiškumą su džiuginančia dinamika „Volvo 740 Turbo“ yra idealus pavyzdys automobilio, kurio vertė tik augs. Ypač artėjančiais metais.

Išanalizavus carVertical automobilių istorijos ataskaitas paaiškėjo, kad 33,33 % šių modelių buvo su defektais, o 8,33 % patikrintų modelių rida buvo suklastota.

Išvada

Investicija į automobilius daug kam skamba nepagrįstai ar rizikingai, tačiau šie ir kiti pavyzdžiai rodo, jog automobiliai po kelių metų gali atnešti džiuginančią grąžą.

Jeigu susidomėjote vieno iš šių egzempliorių įsigijimu, apsidrauskite – patikrinkite savo automobilio istoriją per carVertical. Gali būti, kad įvairiuose šaltiniuose užfiksuoti duomenys apie konkretų automobilį padrąsins jus jį įsigyti arba atvirkščiai - atkalbės nuo rizikingo pirkinio.
10 automobilių, kurių parduoti nevertėtų - ateityje jie brangs
Pirkite pigiai, parduokite brangiai. Tai gyvenimo šūkis, kuriuo vadovaujasi kiekvienas biržos makleris, nekilnojamojo turto agentas ar automobilių pardavėjas.

Galima teigti, kad naudotų automobilių rinka veikia taip pat, todėl nenuostabu, kad automobiliai gali būti naudojami kaip investicija.

Verta pažymėti, jog užsimanius tapti automobilių kolekcionieriumi, šis hobis iš pradžių gali pareikalauti nemažų, netgi milžiniškų investicijų. Automobilių istorijos patikros platformos carVertical ekspertai, išanalizavę šūsnį duomenų, atrinko dešimt automobilių, kurių neturėtumėte parduoti dėl gerokai išaugusios vertės. Tad jeigu vienas iš šių automobilių stovi jūsų garaže – kol kas negalvokite apie jų pardavimą.


„Alfa Romeo GTV“ (1993 - 2004)
Visuomet drąsių ir neįprastų sprendimų nepabūgę „Alfa Romeo“ specialistai savo požiūrį į dizainą tik dar kartą patvirtino su 1990-ųjų pradžioje debiutavusia „Alfa Romeo GTV“.

Kaip ir dauguma to laikmečio kupė automobilių, „Alfa Romeo GTV“ buvo komplektuojamas su keturių arba šešių cilindrų benzininiais varikliais. Nors keturių cilindrų varikliai visuomet pasižymėdavo eiklumu, tačiau pati vertingiausia „GTV“ versija visuomet buvo ir bus su garsiuoju „Busso“ 6 cilindrų agregatu.

Vizitine „Alfa Romeo“ automobilių kortele tapęs variklis labai stipriai prisideda prie ženkliai augančios „Alfa Romeo GTV“ kainos. Nors, kaip ir dauguma itališkų automobilių, jų vertė auga ne tokiais sparčiais tempais kaip analogų iš Vokietijos, tačiau netolimoje ateityje kruopščiai prižiūrėti egzemplioriai kainuos daugiau nei 30 000 eurų.

Remiantis carVertical transporto priemonių istorijos patikros duomenimis, 29 proc. šių automobilių turėjo įvairių defektų, kurie galėjo turėti įtakos „Alfa Romeo GTV“ veikimui.
„Audi V8“ (1988-1993)
Dar prieš pasirodant „Audi A8“ sedanui, bendrovės vėliavnešiu, nors ir ganėtinai trumpai, buvo „Audi V8“.

Penkerius metus gamintas automobilis V8 vardu buvo pavadintas ne veltui. Ištaigingas sedanas buvo komplektuojamas tik su išskirtinai V8 tipo varikliais, kurie anuomet tokio tipo automobiliams suteikdavo prestižo.

Vertinant „Audi V8“ pagal 7 serijos BMW ar S klasės „Mercedes-Benz“ standartus, „Audi“ alternatyva nėra tokia įspūdinga, bet ji yra svarbi dėl kitų priežasčių.

„Audi V8“ paklojo pamatus gamintojui, kurį matome dabar – aukštesnės klasės automobilių kūrėją, kuris laikomas pilnaverčiu BMW ir „Mercedes-Benz“ konkurentu.

Remiantis carVertical transporto priemonių istorijos ataskaitomis, 9,09 proc. patikrintų modelių buvo su defektais, o 18,20 proc. patikrintų automobilių buvo su padirbta rida.
„BMW 540i“ (1992-1996)
5 serijos daugelį dešimtmečių buvo aukštesnės klasės sedanų klasės priešakyje, tačiau „E34“ kartos modelis sugeba užimti tarpinę poziciją tarp gerokai senesnio ir brangesnio „E24“ ir tarp dar visų nutašyto, slyvos pravarde praminto „E39“.

8 cilindrų variklį turėjusi modifikacija buvo gaminama vos keletą metų. Dėl šios priežasties, Europoje ir Jungtinėse Valstijose, ši modifikacija sutinkama gerokai rečiau nei „BMW M5“. O ir 8 cilindrų variklio galia buvo tik truputį mažesnė už tos, kurią naudojo „BMW M5“.

Vis dėlto, pati geriausia šio modelio savybė – kaina. Jeigu „BMW M5“ vertė išaugo iki neregėtų aukštumų, „540i“ dabar kainuoja kelis kartus mažiau ir tuo turėtumėte pasinaudoti.
„Jaguar XK8“ (1996-2006)
„XK“ raidėmis pažymėti modeliai „Jaguar“ markės gerbėjams visuomet simbolizavo sportiškumą, eleganciją ir stulbinantį komfortą, kuomet reikėdavo įveikti tūkstančius kilometrų. Pavyzdžiui, iš Londono nusigauti į Nicą.

Dešimtame dešimtmetyje debiutavęs Jaguar XK buvo siūlomas su kupė arba kabrioleto kėbulo kėbulais. Modeliai gavo skirtingo pajėgumo variklius ir komforto įrangą, kuri džiugindavo kiekvieną „XK“ vairuotoją.

Dabar siekdami įsigyti gerai išlaikytą, prižiūrėtą egzempliorių, pasiruoškite bent jau 15 000 - 20 000 eurų siekiančioms išlaidoms. Tuo tarpu automobilių entuziastų geidžiamos „Jaguar XK-R“ – dar brangesnės.

Vis dėlto, remiantis carVertical automobilių istorijos ataskaitomis, 29 proc. šių modelių turėjo įvairių trūkumų, o 18,20 proc. patikrintų egzempliorių buvo su suklastota rida.
„Land Rover Defender“ (Series I, Series II)
Absoliučiai elementari konstrukcija ir gebėjimas įveikti bet kokią įmanomą kliūtį padėjo „Land Rover Defender“ užsitarnauti pravažaus visureigio statusą.

Per kelis dešimtmečius „Land Rover“ sugebėjo įdiegti ne vieną naujovę, suteikti automobiliui daugiau komforto, tačiau spartietiškas charakteris niekur nepradingo. Anaiptol.

Šiandien „Series I“ ir „Series II“ automobilių vertė galėtų nustebinti ne vieną. Pavyzdžiui, gerų ir blogų dienų mačiusių visureigių vertė svyruoja tarp 10 000 – 15 000 eurų, o restauracijos procesą praėjusių egzempliorių vertė labai dažnai perkopia ir 30 000 eurų ribą. Taigi, ūkyje tokio visureigio eksploatuoti nebeapsimoka – jie pelningiau dirba tiesiog gerai prižiūrimi.

Remiantis carVertical transporto priemonių istorijos patikros duomenimis, 15,11 proc. šių modelių turėjo įvairių gedimų, o 2,22 proc. modelių rida buvo suklastota.
„Mercedes-Benz“ E300, E320, E420 (1992-1996)
„Mercedes-Benz per ganėtinai ilgai trukusi gamybos laikotarpį į bendro naudojimo kelius išleido daugiau nei du milijonus „W124“ automobilių. Vieni savo gyvenimą baigė savartyne, kiti dar demonstruoja gyvybės ženklus dirbdami taksi, tačiau skrupulingai prižiūrėti egzemplioriai šiandien kainuoja solidžią sumą.

Be abejonės, pačios vertingiausios „W124“ automobilių versijos buvo žymimos „500 E“ arba „E 500“ (priklausomai nuo gamybos metų), tačiau keliais laipteliais žemiau esančios „E300“, „E320“ ir E420“ turi didžiulio potencialo tapti automobiliais, dėl kurių ateityje grumsis ne vienas kolekcionierius.

Išanalizavus carVertical automobilių istorijos ataskaitas paaiškėjo, kad 14,3 % šių modelių turėjo įvairių defektų, o 5,4 % patikrintų modelių buvo su suklastota rida.

„Saab 9000 CS Aero“ (1993-1997)
Saab visuomet buvo „Volvo“ Achilo kulnas. Taip pat pabrėžęs keleivių saugumą, bet tuo pačiu siūlės per visus kraštus trykštančią charizmą bei neeilinius variklius su turbokompresoriais. Būtent pastarieji buvo greitesnių ir miklesnių „Saab“ modelių vizitinė kortelė.

„Saab 9000 CS Aero“ – ne šiaip dar viena vidutinės klasės sedano modifikacija. Ji buvo pradėta gaminti ganėtinai vėlai ir paskutiniais gamybos metais buvo laikoma „Saab 9000“ modelių gamos flagmanu.

Kaip ir buvo galima tikėtis, šiandien „Saab 9000 CS Aero“ versija yra reta. Galbūt – netgi labai reta. Nors gamintojas neskelbia, kiek šių modifikacijų pagaminta, tačiau jos retumą patvirtina parduodamų egzempliorių kiekis visoje Europoje.

carVertical automobilių istorijos ataskaitų analizė parodė, kad 7,69 % šių modelių turėjo didesnių ar mažesnių defektų.
„Toyota Land Cruiser“ (J80, J100)
Legendos ir įvairūs apsakymai apie „Toyota“ automobilius atsirado ne iš kompanijos atstovų skleidžiamų istorijų, o iš šios markės savininkų, kurie iki šiol sutartinai sako, jog „Toyota Land Cruiser“ – vienas geriausių visų laikų visureigių.

„J80“ ir „J100“ kartos modeliai – tarsi žiūrėtum į vyresnįjį ir jaunesnįjį brolį, kuriuos teskiria 8-eri metai. Būtent tiek metų truko „J80“ modelio gamyba, po kurios nutraukimo pasirodė iki šiol keliuose sutinkamas „J100“.

Nors abudu modeliai buvo pavadinti tuo pačiu vardu, tačiau technine ir technologine prasme jie turi žymiai daugiau skirtumų nei galite pagalvoti. Jeigu „J80“ sugebėjo suderinti stačiokišką elementarumą ir kasdieninį praktiškumą, „J100“ buvo gerokai prabangesnis, pritaikytas ilgesnėms kelionėms, bet su ne ką mažiau talentingų sugebėjimų išsiropšti iš klampesnės duobės.

Ypatingai platus džiuginančių savybių spektras dabar „J80“ ir „J100“ visureigių savininkams leidžia mėgautis ypatingai aukšta išliekamąja verte. Net ir daugiau žygių ir atokiausių pasaulio kampelių matę egzemplioriai gali kainuoti 40 000 eurų. Tačiau tai – išimtys, o ne taisyklė.

carVertical automobilių istorijos ataskaitų analizė parodė, kad 35,81 % šių modelių turėjo defektų, o 8,34 % patikrintų modelių turėjo suklastotą ridą.
„Volkswagen Corrado VR6“ (1991-1995)
Per pastaruosius keletą dešimtmečių „Volkswagen“ mums padovanojo eilę skirtingų, bet ne visuomet pagyrų vertų modelių, tačiau „Volkswagen Corrado VR6“ galėtų būti išimtis.

Išskirtinis dizainas, neeilinio variklio bei pagirtinai subalansuota pakaba privers tik kvestionuoti kodėl tiek mažai žmonių šį automobilį įsigijo 10-o dešimtmečio pradžioje.

„Volkswagen Corrado“ nebuvo toks populiarus kaip „Opel Calibra“, tačiau dabar tai galime laikyti privalumu. Versijų su 6 cilindrų varikliu vertė pastaraisiais metais pradėjo ženkliai augti ir ši tendencija sustiprės artimiausiais metais. Vien dabar gerai išlaikytas „Volkswagen Corrado VR6“ gali atsieiti maždaug 15 tūkst. Eurų.

carVertical automobilių istorijos ataskaitų analizė parodė, kad 13,64 % šių modelių buvo su defektais, o 4,55 % patikrintų modelių rida buvo suklastota.

„Volvo 740 Turbo“ (1986-1990)
Praktiškumas ir saugumas visuomet buvo „Volvo“ markės automobilių stiprybės, tad kai šios markės specialistai į variklio skyrių įgrūsdavo galingesnį variklį, jie prieš tai įsitikindavo, jog jis nesugadins ganėtinai kruopščiai sudėlioto recepto.

„Volvo 740 Turbo“ – ypatingai populiarios modelių serijos šeimos narys, kuris devintame dešimtmetyje parodė, jog žiovulį keliantis tėčio (arba mamos) automobilis gali kelti ne ką mažiau gerų emocijų negu „Porsche 924“.

Būtent dėl universalumo ir sugebėjimo suderinti praktiškumą su džiuginančia dinamika „Volvo 740 Turbo“ yra idealus pavyzdys automobilio, kurio vertė tik augs. Ypač artėjančiais metais.

Išanalizavus carVertical automobilių istorijos ataskaitas paaiškėjo, kad 33,33 % šių modelių buvo su defektais, o 8,33 % patikrintų modelių rida buvo suklastota.

Išvada

Investicija į automobilius daug kam skamba nepagrįstai ar rizikingai, tačiau šie ir kiti pavyzdžiai rodo, jog automobiliai po kelių metų gali atnešti džiuginančią grąžą.

Jeigu susidomėjote vieno iš šių egzempliorių įsigijimu, apsidrauskite – patikrinkite savo automobilio istoriją per carVertical. Gali būti, kad įvairiuose šaltiniuose užfiksuoti duomenys apie konkretų automobilį padrąsins jus jį įsigyti arba atvirkščiai - atkalbės nuo rizikingo pirkinio.

10 automobilių, kurių parduoti nevertėtų - ateityje jie brangs
Pirkite pigiai, parduokite brangiai. Tai gyvenimo šūkis, kuriuo vadovaujasi kiekvienas biržos makleris, nekilnojamojo turto agentas ar automobilių pardavėjas.

Galima teigti, kad naudotų automobilių rinka veikia taip pat, todėl nenuostabu, kad automobiliai gali būti naudojami kaip investicija.

Verta pažymėti, jog užsimanius tapti automobilių kolekcionieriumi, šis hobis iš pradžių gali pareikalauti nemažų, netgi milžiniškų investicijų. Automobilių istorijos patikros platformos carVertical ekspertai, išanalizavę šūsnį duomenų, atrinko dešimt automobilių, kurių neturėtumėte parduoti dėl gerokai išaugusios vertės. Tad jeigu vienas iš šių automobilių stovi jūsų garaže – kol kas negalvokite apie jų pardavimą.


„Alfa Romeo GTV“ (1993 - 2004)
Visuomet drąsių ir neįprastų sprendimų nepabūgę „Alfa Romeo“ specialistai savo požiūrį į dizainą tik dar kartą patvirtino su 1990-ųjų pradžioje debiutavusia „Alfa Romeo GTV“.

Kaip ir dauguma to laikmečio kupė automobilių, „Alfa Romeo GTV“ buvo komplektuojamas su keturių arba šešių cilindrų benzininiais varikliais. Nors keturių cilindrų varikliai visuomet pasižymėdavo eiklumu, tačiau pati vertingiausia „GTV“ versija visuomet buvo ir bus su garsiuoju „Busso“ 6 cilindrų agregatu.

Vizitine „Alfa Romeo“ automobilių kortele tapęs variklis labai stipriai prisideda prie ženkliai augančios „Alfa Romeo GTV“ kainos. Nors, kaip ir dauguma itališkų automobilių, jų vertė auga ne tokiais sparčiais tempais kaip analogų iš Vokietijos, tačiau netolimoje ateityje kruopščiai prižiūrėti egzemplioriai kainuos daugiau nei 30 000 eurų.

Remiantis carVertical transporto priemonių istorijos patikros duomenimis, 29 proc. šių automobilių turėjo įvairių defektų, kurie galėjo turėti įtakos „Alfa Romeo GTV“ veikimui.
„Audi V8“ (1988-1993)
Dar prieš pasirodant „Audi A8“ sedanui, bendrovės vėliavnešiu, nors ir ganėtinai trumpai, buvo „Audi V8“.

Penkerius metus gamintas automobilis V8 vardu buvo pavadintas ne veltui. Ištaigingas sedanas buvo komplektuojamas tik su išskirtinai V8 tipo varikliais, kurie anuomet tokio tipo automobiliams suteikdavo prestižo.

Vertinant „Audi V8“ pagal 7 serijos BMW ar S klasės „Mercedes-Benz“ standartus, „Audi“ alternatyva nėra tokia įspūdinga, bet ji yra svarbi dėl kitų priežasčių.

„Audi V8“ paklojo pamatus gamintojui, kurį matome dabar – aukštesnės klasės automobilių kūrėją, kuris laikomas pilnaverčiu BMW ir „Mercedes-Benz“ konkurentu.

Remiantis carVertical transporto priemonių istorijos ataskaitomis, 9,09 proc. patikrintų modelių buvo su defektais, o 18,20 proc. patikrintų automobilių buvo su padirbta rida.
„BMW 540i“ (1992-1996)
5 serijos daugelį dešimtmečių buvo aukštesnės klasės sedanų klasės priešakyje, tačiau „E34“ kartos modelis sugeba užimti tarpinę poziciją tarp gerokai senesnio ir brangesnio „E24“ ir tarp dar visų nutašyto, slyvos pravarde praminto „E39“.

8 cilindrų variklį turėjusi modifikacija buvo gaminama vos keletą metų. Dėl šios priežasties, Europoje ir Jungtinėse Valstijose, ši modifikacija sutinkama gerokai rečiau nei „BMW M5“. O ir 8 cilindrų variklio galia buvo tik truputį mažesnė už tos, kurią naudojo „BMW M5“.

Vis dėlto, pati geriausia šio modelio savybė – kaina. Jeigu „BMW M5“ vertė išaugo iki neregėtų aukštumų, „540i“ dabar kainuoja kelis kartus mažiau ir tuo turėtumėte pasinaudoti.
„Jaguar XK8“ (1996-2006)
„XK“ raidėmis pažymėti modeliai „Jaguar“ markės gerbėjams visuomet simbolizavo sportiškumą, eleganciją ir stulbinantį komfortą, kuomet reikėdavo įveikti tūkstančius kilometrų. Pavyzdžiui, iš Londono nusigauti į Nicą.

Dešimtame dešimtmetyje debiutavęs Jaguar XK buvo siūlomas su kupė arba kabrioleto kėbulo kėbulais. Modeliai gavo skirtingo pajėgumo variklius ir komforto įrangą, kuri džiugindavo kiekvieną „XK“ vairuotoją.

Dabar siekdami įsigyti gerai išlaikytą, prižiūrėtą egzempliorių, pasiruoškite bent jau 15 000 - 20 000 eurų siekiančioms išlaidoms. Tuo tarpu automobilių entuziastų geidžiamos „Jaguar XK-R“ – dar brangesnės.

Vis dėlto, remiantis carVertical automobilių istorijos ataskaitomis, 29 proc. šių modelių turėjo įvairių trūkumų, o 18,20 proc. patikrintų egzempliorių buvo su suklastota rida.
„Land Rover Defender“ (Series I, Series II)
Absoliučiai elementari konstrukcija ir gebėjimas įveikti bet kokią įmanomą kliūtį padėjo „Land Rover Defender“ užsitarnauti pravažaus visureigio statusą.

Per kelis dešimtmečius „Land Rover“ sugebėjo įdiegti ne vieną naujovę, suteikti automobiliui daugiau komforto, tačiau spartietiškas charakteris niekur nepradingo. Anaiptol.

Šiandien „Series I“ ir „Series II“ automobilių vertė galėtų nustebinti ne vieną. Pavyzdžiui, gerų ir blogų dienų mačiusių visureigių vertė svyruoja tarp 10 000 – 15 000 eurų, o restauracijos procesą praėjusių egzempliorių vertė labai dažnai perkopia ir 30 000 eurų ribą. Taigi, ūkyje tokio visureigio eksploatuoti nebeapsimoka – jie pelningiau dirba tiesiog gerai prižiūrimi.

Remiantis carVertical transporto priemonių istorijos patikros duomenimis, 15,11 proc. šių modelių turėjo įvairių gedimų, o 2,22 proc. modelių rida buvo suklastota.
„Mercedes-Benz“ E300, E320, E420 (1992-1996)
„Mercedes-Benz per ganėtinai ilgai trukusi gamybos laikotarpį į bendro naudojimo kelius išleido daugiau nei du milijonus „W124“ automobilių. Vieni savo gyvenimą baigė savartyne, kiti dar demonstruoja gyvybės ženklus dirbdami taksi, tačiau skrupulingai prižiūrėti egzemplioriai šiandien kainuoja solidžią sumą.

Be abejonės, pačios vertingiausios „W124“ automobilių versijos buvo žymimos „500 E“ arba „E 500“ (priklausomai nuo gamybos metų), tačiau keliais laipteliais žemiau esančios „E300“, „E320“ ir E420“ turi didžiulio potencialo tapti automobiliais, dėl kurių ateityje grumsis ne vienas kolekcionierius.

Išanalizavus carVertical automobilių istorijos ataskaitas paaiškėjo, kad 14,3 % šių modelių turėjo įvairių defektų, o 5,4 % patikrintų modelių buvo su suklastota rida.

„Saab 9000 CS Aero“ (1993-1997)
Saab visuomet buvo „Volvo“ Achilo kulnas. Taip pat pabrėžęs keleivių saugumą, bet tuo pačiu siūlės per visus kraštus trykštančią charizmą bei neeilinius variklius su turbokompresoriais. Būtent pastarieji buvo greitesnių ir miklesnių „Saab“ modelių vizitinė kortelė.

„Saab 9000 CS Aero“ – ne šiaip dar viena vidutinės klasės sedano modifikacija. Ji buvo pradėta gaminti ganėtinai vėlai ir paskutiniais gamybos metais buvo laikoma „Saab 9000“ modelių gamos flagmanu.

Kaip ir buvo galima tikėtis, šiandien „Saab 9000 CS Aero“ versija yra reta. Galbūt – netgi labai reta. Nors gamintojas neskelbia, kiek šių modifikacijų pagaminta, tačiau jos retumą patvirtina parduodamų egzempliorių kiekis visoje Europoje.

carVertical automobilių istorijos ataskaitų analizė parodė, kad 7,69 % šių modelių turėjo didesnių ar mažesnių defektų.
„Toyota Land Cruiser“ (J80, J100)
Legendos ir įvairūs apsakymai apie „Toyota“ automobilius atsirado ne iš kompanijos atstovų skleidžiamų istorijų, o iš šios markės savininkų, kurie iki šiol sutartinai sako, jog „Toyota Land Cruiser“ – vienas geriausių visų laikų visureigių.

„J80“ ir „J100“ kartos modeliai – tarsi žiūrėtum į vyresnįjį ir jaunesnįjį brolį, kuriuos teskiria 8-eri metai. Būtent tiek metų truko „J80“ modelio gamyba, po kurios nutraukimo pasirodė iki šiol keliuose sutinkamas „J100“.

Nors abudu modeliai buvo pavadinti tuo pačiu vardu, tačiau technine ir technologine prasme jie turi žymiai daugiau skirtumų nei galite pagalvoti. Jeigu „J80“ sugebėjo suderinti stačiokišką elementarumą ir kasdieninį praktiškumą, „J100“ buvo gerokai prabangesnis, pritaikytas ilgesnėms kelionėms, bet su ne ką mažiau talentingų sugebėjimų išsiropšti iš klampesnės duobės.

Ypatingai platus džiuginančių savybių spektras dabar „J80“ ir „J100“ visureigių savininkams leidžia mėgautis ypatingai aukšta išliekamąja verte. Net ir daugiau žygių ir atokiausių pasaulio kampelių matę egzemplioriai gali kainuoti 40 000 eurų. Tačiau tai – išimtys, o ne taisyklė.

carVertical automobilių istorijos ataskaitų analizė parodė, kad 35,81 % šių modelių turėjo defektų, o 8,34 % patikrintų modelių turėjo suklastotą ridą.
„Volkswagen Corrado VR6“ (1991-1995)
Per pastaruosius keletą dešimtmečių „Volkswagen“ mums padovanojo eilę skirtingų, bet ne visuomet pagyrų vertų modelių, tačiau „Volkswagen Corrado VR6“ galėtų būti išimtis.

Išskirtinis dizainas, neeilinio variklio bei pagirtinai subalansuota pakaba privers tik kvestionuoti kodėl tiek mažai žmonių šį automobilį įsigijo 10-o dešimtmečio pradžioje.

„Volkswagen Corrado“ nebuvo toks populiarus kaip „Opel Calibra“, tačiau dabar tai galime laikyti privalumu. Versijų su 6 cilindrų varikliu vertė pastaraisiais metais pradėjo ženkliai augti ir ši tendencija sustiprės artimiausiais metais. Vien dabar gerai išlaikytas „Volkswagen Corrado VR6“ gali atsieiti maždaug 15 tūkst. Eurų.

carVertical automobilių istorijos ataskaitų analizė parodė, kad 13,64 % šių modelių buvo su defektais, o 4,55 % patikrintų modelių rida buvo suklastota.

„Volvo 740 Turbo“ (1986-1990)
Praktiškumas ir saugumas visuomet buvo „Volvo“ markės automobilių stiprybės, tad kai šios markės specialistai į variklio skyrių įgrūsdavo galingesnį variklį, jie prieš tai įsitikindavo, jog jis nesugadins ganėtinai kruopščiai sudėlioto recepto.

„Volvo 740 Turbo“ – ypatingai populiarios modelių serijos šeimos narys, kuris devintame dešimtmetyje parodė, jog žiovulį keliantis tėčio (arba mamos) automobilis gali kelti ne ką mažiau gerų emocijų negu „Porsche 924“.

Būtent dėl universalumo ir sugebėjimo suderinti praktiškumą su džiuginančia dinamika „Volvo 740 Turbo“ yra idealus pavyzdys automobilio, kurio vertė tik augs. Ypač artėjančiais metais.

Išanalizavus carVertical automobilių istorijos ataskaitas paaiškėjo, kad 33,33 % šių modelių buvo su defektais, o 8,33 % patikrintų modelių rida buvo suklastota.

Išvada

Investicija į automobilius daug kam skamba nepagrįstai ar rizikingai, tačiau šie ir kiti pavyzdžiai rodo, jog automobiliai po kelių metų gali atnešti džiuginančią grąžą.

Jeigu susidomėjote vieno iš šių egzempliorių įsigijimu, apsidrauskite – patikrinkite savo automobilio istoriją per carVertical. Gali būti, kad įvairiuose šaltiniuose užfiksuoti duomenys apie konkretų automobilį padrąsins jus jį įsigyti arba atvirkščiai - atkalbės nuo rizikingo pirkinio.

Šaltinis: www.carvertical.com/lt/tinklarastis/10-automobiliu-kuriu-parduoti-nevertetu-ateityje-jie-brangs
... DAUGIAUMAŽIAU

prieš 3 savaitęs

Autobroliai
Nesiskiepykit - Jūsų laukia laidojimo namai....

Jei persigalvosit registruokitės čia:

https://koronastop.lrv.lt/lt/vakcina

Visas straipsnis anglų kalba:
https://www.autoblog.com/2021/09/21/covid-vaccine-funeral-home-advertising-truck-nfl-carolina-panthers/

Nesiskiepykit - Jūsų laukia laidojimo namai....

Jei persigalvosit registruokitės čia:

koronastop.lrv.lt/lt/vakcina

Visas straipsnis anglų kalba:
www.autoblog.com/2021/09/21/covid-vaccine-funeral-home-advertising-truck-nfl-carolina-panthers/
... DAUGIAUMAŽIAU

Comment on Facebook

kažin jai kiekvienam skiepinusem pasiulitu draudimo sutarti,apdraust ji nuo vakcinos pasiekmiu ,jai tuokios pasekmes bus moket išmokas.ar atsiras nors viena draudimo istaiga kuri apsiimtu atsakomibes?

Cia norit pasakyti kazkoks autoremonto puslapis mokama reklama uzsake FB i tokio tipo tema? 😃 Politikuojantys mechanikai, dar taip nemates 😃 Isskambino Kanadoj i keliasdesimt laidojimo namu, ne vieni per visus 2020 neturejo pakilusio darbo kruvio nuo 2019, taip kad chill ponai remontininkai, covid ekspertai 😀

visi tik ir rašo apie tai kad vakcinuotis,o nors vienas dos koki patarima tam ,kam del kitu ligu negalima vakcinuotis,nes vakcina jam suveiks kai žiurkei nuodas,...????? KA DARIT TIEM???

Mirsim visi kurie nesiskiepija savo mirtimi bet ne nuo to marmalo opasiskiepijiusiems sėkmės ir sveikatos👍👍

Ką dar sugalvosit - žurnaliūgos. Amerikoj visokių durnių pasitaiko. Toks jausmas, kad jums nenuvyrės euriukas ,jei aš nepasiskiepysiu. Apsiš...jūs su Šimonke ir Dulke

Mirsim visi.Skiepai nuo mirties neapsaugo.Taip skelbia garsiausi pasaulio medikai.

Nu dar kvailiau nesugalvojote

O pas jus Onutė nuo tų skiepu visi sveiki , mano dvi draugės gavo incultus ir kaip. įrodyti kad ne nuo skiepu🤗🤗🤗

nesiskiepinkit nes pas mus papulsit, ar nesiskiepinkint, nes mes jūsų laukiam?🧐

O ką žmogus turi du gyvenimus? ???

Sveiki, reikėtų paskiepyti VW Golf 4, 1999m. Kokios kainos?

Tai gal pas jus garaže Auto broliai galima skiepą įsišauti, jei reklamuojatės? 🙂

Atitikmuo: Skiepyjatės? Jūsų teisė rinktis vėžį.

Reikia jaučiu keist versliuko kryptį🤔pradėt grabus kalt,ar dar ką🥴

Jei jaunesni nei 60m+ labai tikėtina, kad nelaukia.

Ir tavęs jie laukia 🙂

Laidojimo namai gerą reklamą daro 🤭

Durnesnės reklamos jau nesugalvotum, tikrai, kad jūsų laukia kartuvės😞

Autobroliai, gal laikas keist profesiją jei jau skiepų reklamom užsiimat ? Pažįstu jus teko bendraut, gaila kad teks apeit dėl žmonių skirstymo ir tokios šlykščios agitacijos

youtu.be/1m6GEbiJSPo, geras video, dar spėti ateiti į protą......................

tai kd nera tiek lt gyventoju kiek cia susiskiepyje tipo

Ju vanas, ka nori ta raso...🤣

Laidojimo namai visu laukia, tai tik laiko klausimas.

Autobroliai, gal galite neskleisti reklamos, kuri segreguoja žmones? Juk ši grupė ne tam sukurta.. kad supykdyti žmones..

Ir nesivakcinuosim 😀

View more comments

prieš 3 mėnesius

Autobroliai
Dažniausiai ir rečiausiai į avarijas patenkantys automobiliai Europoje

Viena svarbiausių užduočių perkant naudotą automobilį yra nustatyti, ar jis kada nors dalyvavo eismo įvykyje. Į avariją patekusio automobilio kėbulas dažniausiai praranda originalų tvirtumą. Tai kelia grėsmę keleivių sveikatai ir net gyvybėms, kadangi kito eismo įvykio metu smūgis gali sukelti blogesnius padarinius. Automobilio kėbulą po avarijos galima tinkamai suremontuoti, bet tai yra brangu. Dažnai vairuotojai renkasi pigesnius ir nekokybiškus remonto darbus siekiant parduoti daužtą automobilį brangiau.

Tikimybė įsigyti automobilį, kuris buvo patekęs į avariją, labai priklauso nuo jo markės ir modelio. Nemažai vairuotojų renkasi modernius ir patikimus automobilius, tačiau jaunimas itin dažnai susitelkia ties galia, sportiškumu ir patraukliu gamintojo sukurtu įvaizdžiu, o ne aktyviomis ar pasyviomis saugos sistemomis.

Tyrimo metodika

Duomenų šaltinis: Tyrimas yra pagrįstas duomenimis, gautais iš carVertical vartotojų sugeneruotų ataskaitų. Ši platforma, pagal automobilio VIN numerį, teikia automobilių istorijos ataskaitas. Atskleidžiama informacija apie visus užregistruotus eismo įvykius, patirtus nuostolius jų metu ir t.t.

Tyrimo laikotarpis: nuo 2020 m. birželio mėn. iki 2021 birželio mėn.

Duomenų apimtis: Išanalizuota beveik milijonas automobilių istorijos ataskaitų.

Išanalizuotos šalys: Lenkija, Rumunija, Vengrija, Čekija, Bulgarija, Kroatija, Serbija, Slovakija, Slovėnija, Rusija, Baltarusija, Prancūzija, Lietuva, Ukraina, Latvija, Italija, Vokietija.

TOP 5 dažniausiai į avarijas patenkantys automobiliai

Žemiau esančiame grafike nurodytos penkios automobilių markės, kurios, pagal carVertical ataskaitų duomenis, turi didžiausią ankstesnių eismo įvykių tikimybę. Atkreipkite dėmesį į dažniausiai į modelius, nes visi automobiliai turi skirtingas charakteristikas ir yra mėgiami skirtingų vairuotojų. 
 
Tyrimo metu buvo atskleista, kad Lexus markė užėmė aukščiausią poziciją. Šio gamintojo automobiliai pasižymi patikimumu, bet taip pat yra galingi, todėl vairuotojai neretai pervertina savo vairavimo įgūdžius, taip didindami nelaimės tikimybę. Tą patį galima pritaikyti ir sąraše esantiems BMW bei Jaguar automobiliams. Pavyzdžiui, sportiški trečios serijos BMW bei Jaguar XF automobiliai yra sąlyginai pigūs, bet kai kuriems per galingi.

Subaru gamintojo pozicija šiame sąraše įrodo, kad net ir visų varančiųjų ratų sistemos ne visada gali apsaugoti nuo keblių situacijų. Subaru automobilių savininkai dažniausiai važinėja už miesto ribų. Tvirta ir patikima šio gamintojo visų varančiųjų ratų sistema gali susidoroti ir su ekstremaliomis sąlygomis. Bet kai užmiesčio keliai pasidengia ledu arba purvu, net ir saugus greitis ne visada leis sustoti laiku.

Dacia yra viena pigiausių automobilių markių pasaulyje. Jie gamina bazinės komplektacijos, paprastus automobilius biudžetą ribojantiems vairuotojams. Dėka patrauklių kainų, Dacia automobiliai dažnai pasirenkami darbui, todėl eismo įvykiai kyla dėl prastos priežiūros, rūpestingumo stokos.

TOP 5 rečiausiai į avarijas patenkantys automobiliai

Žemiau parodytos penkios automobilių markės, kurios, pagal carVertical ataskaitų duomenis, turi mažiausią ankstesnių eismo įvykių tikimybę. Gali stebinti tai, kad net ir čia rodikliai yra gana aukšti. Tačiau tokią statistiką paaiškina faktas, kad net ir esant vienam eismo įvykio kaltininkui, dažnai į tą avariją patenka keli automobiliai.
 
Šie rezultatai atskleidžia, kad markės prestižo lygis ir automobilio charakteristikos turi įtakos tikimybei, kad automobilis dalyvavo eismo įvykyje. Pavyzdžiui, Fiat įprastai gamina kompaktiškus lengvuosius automobilius. Citroen bei Peugeot modeliai dažniausiai siūlo nebrangius automobilius, kurių variklių galia retai peržengia 100–150 AG. Tokie parametrai dažniausiai netenkina greičio mėgėjų.

TOP 10 šalių su didžiausiu daužtų automobilių procentu

Tyrimo metu buvo analizuojamos carVertical automobilių istorijos ataskaitos iš skirtingų Europos šalių. Žemiau esančiame grafike matomos tos Europos šalys, kuriose daužtų automobilių procentas yra didžiausias.
 
Tokie rezultatai galimi dėl skirtingų vairuotojų įpročių bei šalių ekonomikos. Vairuotojai, gyvenantys aukštą BVP turinčiose šalyse, įprastai gali įsigyti naujesnius automobilius. Tačiau, Europos srityse, kuriose gyvenimo lygis yra žemesnis, dažnai iš užsienio yra importuojami daužti automobiliai.

Vairuotojų įpročiai bei poreikiai taip pat turi įtakos tokiai statistikai, bet ankstesnis šios srities tyrimas buvo ribotas dėl duomenų stokos. Kai kurios rinkos nenaudoja internetinių duomenų bazių, todėl draudimo kompanijos turi labai mažai informacijos apie ankstesnes avarijas ir kitus automobilių duomenis.

Išvada

Automobilių avarijos šiomis dienomis yra auganti problema. Žinučių rašymas, skambučiai, valgymas – vairuotojai užsiima įvairiausia veikla, dėl kurių, anksčiau ar vėliau, patenkama į eismo įvykius. Negana to, automobiliuose montuojami vis galingesni varikliai. Žmogus nėra pajėgus saugiai užsiimti skirtingomis veiklomis vairuojant.

Tinkamas automobilio sutvarkymas po avarijos yra brangus, ir ne kiekvienas gali sau tai leisti. Reikia atkurti originalų kėbulo standumą, pakeisti oro pagalves ir t.t. Daug vairuotojų randa pigesnes, bet nesaugias alternatyvas. Todėl šiomis dienomis gatvėse daugėja nesaugių naudotų automobilių.

The source of this article is https://www.carvertical.com/lt/tinklarastis/dazniausiai-ir-reciausiai-i-avarijas-patenkantys-automobiliai-europoje

Dažniausiai ir rečiausiai į avarijas patenkantys automobiliai Europoje

Viena svarbiausių užduočių perkant naudotą automobilį yra nustatyti, ar jis kada nors dalyvavo eismo įvykyje. Į avariją patekusio automobilio kėbulas dažniausiai praranda originalų tvirtumą. Tai kelia grėsmę keleivių sveikatai ir net gyvybėms, kadangi kito eismo įvykio metu smūgis gali sukelti blogesnius padarinius. Automobilio kėbulą po avarijos galima tinkamai suremontuoti, bet tai yra brangu. Dažnai vairuotojai renkasi pigesnius ir nekokybiškus remonto darbus siekiant parduoti daužtą automobilį brangiau.

Tikimybė įsigyti automobilį, kuris buvo patekęs į avariją, labai priklauso nuo jo markės ir modelio. Nemažai vairuotojų renkasi modernius ir patikimus automobilius, tačiau jaunimas itin dažnai susitelkia ties galia, sportiškumu ir patraukliu gamintojo sukurtu įvaizdžiu, o ne aktyviomis ar pasyviomis saugos sistemomis.

Tyrimo metodika

Duomenų šaltinis: Tyrimas yra pagrįstas duomenimis, gautais iš carVertical vartotojų sugeneruotų ataskaitų. Ši platforma, pagal automobilio VIN numerį, teikia automobilių istorijos ataskaitas. Atskleidžiama informacija apie visus užregistruotus eismo įvykius, patirtus nuostolius jų metu ir t.t.

Tyrimo laikotarpis: nuo 2020 m. birželio mėn. iki 2021 birželio mėn.

Duomenų apimtis: Išanalizuota beveik milijonas automobilių istorijos ataskaitų.

Išanalizuotos šalys: Lenkija, Rumunija, Vengrija, Čekija, Bulgarija, Kroatija, Serbija, Slovakija, Slovėnija, Rusija, Baltarusija, Prancūzija, Lietuva, Ukraina, Latvija, Italija, Vokietija.

TOP 5 dažniausiai į avarijas patenkantys automobiliai

Žemiau esančiame grafike nurodytos penkios automobilių markės, kurios, pagal carVertical ataskaitų duomenis, turi didžiausią ankstesnių eismo įvykių tikimybę. Atkreipkite dėmesį į dažniausiai į modelius, nes visi automobiliai turi skirtingas charakteristikas ir yra mėgiami skirtingų vairuotojų.

Tyrimo metu buvo atskleista, kad Lexus markė užėmė aukščiausią poziciją. Šio gamintojo automobiliai pasižymi patikimumu, bet taip pat yra galingi, todėl vairuotojai neretai pervertina savo vairavimo įgūdžius, taip didindami nelaimės tikimybę. Tą patį galima pritaikyti ir sąraše esantiems BMW bei Jaguar automobiliams. Pavyzdžiui, sportiški trečios serijos BMW bei Jaguar XF automobiliai yra sąlyginai pigūs, bet kai kuriems per galingi.

Subaru gamintojo pozicija šiame sąraše įrodo, kad net ir visų varančiųjų ratų sistemos ne visada gali apsaugoti nuo keblių situacijų. Subaru automobilių savininkai dažniausiai važinėja už miesto ribų. Tvirta ir patikima šio gamintojo visų varančiųjų ratų sistema gali susidoroti ir su ekstremaliomis sąlygomis. Bet kai užmiesčio keliai pasidengia ledu arba purvu, net ir saugus greitis ne visada leis sustoti laiku.

Dacia yra viena pigiausių automobilių markių pasaulyje. Jie gamina bazinės komplektacijos, paprastus automobilius biudžetą ribojantiems vairuotojams. Dėka patrauklių kainų, Dacia automobiliai dažnai pasirenkami darbui, todėl eismo įvykiai kyla dėl prastos priežiūros, rūpestingumo stokos.

TOP 5 rečiausiai į avarijas patenkantys automobiliai

Žemiau parodytos penkios automobilių markės, kurios, pagal carVertical ataskaitų duomenis, turi mažiausią ankstesnių eismo įvykių tikimybę. Gali stebinti tai, kad net ir čia rodikliai yra gana aukšti. Tačiau tokią statistiką paaiškina faktas, kad net ir esant vienam eismo įvykio kaltininkui, dažnai į tą avariją patenka keli automobiliai.

Šie rezultatai atskleidžia, kad markės prestižo lygis ir automobilio charakteristikos turi įtakos tikimybei, kad automobilis dalyvavo eismo įvykyje. Pavyzdžiui, Fiat įprastai gamina kompaktiškus lengvuosius automobilius. Citroen bei Peugeot modeliai dažniausiai siūlo nebrangius automobilius, kurių variklių galia retai peržengia 100–150 AG. Tokie parametrai dažniausiai netenkina greičio mėgėjų.

TOP 10 šalių su didžiausiu daužtų automobilių procentu

Tyrimo metu buvo analizuojamos carVertical automobilių istorijos ataskaitos iš skirtingų Europos šalių. Žemiau esančiame grafike matomos tos Europos šalys, kuriose daužtų automobilių procentas yra didžiausias.

Tokie rezultatai galimi dėl skirtingų vairuotojų įpročių bei šalių ekonomikos. Vairuotojai, gyvenantys aukštą BVP turinčiose šalyse, įprastai gali įsigyti naujesnius automobilius. Tačiau, Europos srityse, kuriose gyvenimo lygis yra žemesnis, dažnai iš užsienio yra importuojami daužti automobiliai.

Vairuotojų įpročiai bei poreikiai taip pat turi įtakos tokiai statistikai, bet ankstesnis šios srities tyrimas buvo ribotas dėl duomenų stokos. Kai kurios rinkos nenaudoja internetinių duomenų bazių, todėl draudimo kompanijos turi labai mažai informacijos apie ankstesnes avarijas ir kitus automobilių duomenis.

Išvada

Automobilių avarijos šiomis dienomis yra auganti problema. Žinučių rašymas, skambučiai, valgymas – vairuotojai užsiima įvairiausia veikla, dėl kurių, anksčiau ar vėliau, patenkama į eismo įvykius. Negana to, automobiliuose montuojami vis galingesni varikliai. Žmogus nėra pajėgus saugiai užsiimti skirtingomis veiklomis vairuojant.

Tinkamas automobilio sutvarkymas po avarijos yra brangus, ir ne kiekvienas gali sau tai leisti. Reikia atkurti originalų kėbulo standumą, pakeisti oro pagalves ir t.t. Daug vairuotojų randa pigesnes, bet nesaugias alternatyvas. Todėl šiomis dienomis gatvėse daugėja nesaugių naudotų automobilių.

The source of this article is www.carvertical.com/lt/tinklarastis/dazniausiai-ir-reciausiai-i-avarijas-patenkantys-automobiliai...
... DAUGIAUMAŽIAU

prieš 6 mėnesius

Autobroliai
Kurių tipų aušinimo skysčių verčiau nemaišyti tarpusavyje?

Kad pagrindiniai eksploataciniai automobilio komponentai yra variklio ir transmisijos alyvos bei stabdžių skysčiai, žino visi vairuotojai. Tačiau, kad automobilio variklis veiktų tinkamai reikia ne tik jų. Vienas būtiniausių – aušinimo skystis – vandens ir antifrizo mišinys, kuriuo yra užpildomas automobilio variklio radiatorius. Konkreti mišinio sudėtis įvairiems varikliams gali skirtis, tačiau 50:50 santykis yra dažniausias ir tinka naudoti daugeliu atvejų. Kaip tiksliai veikia aušinimo skystis ir kaip žinoti, ar jis atlieka savo funkciją?

Kokia konkreti aušinimo skysčio funkcija?

Karštą vasaros dieną mūsų kūnas atsivėsina prakaituodamas. Variklis taip pat veikia panašiu principu. „Inter Cars Lietuva“ produktų grupės specialistas Algirdas Seilius teigia, kad aušinimo skysčio apytaka variklyje yra sudaroma aušinimo skysčio siurblio pagalba. Aušinimo skystis tekėdamas variklio komponentų vidumi, aušina juos absorbuodamas dalį šilumos. Įkaitęs skystis grąžinamas atgal į radiatorių, o per radiatorių praeinantis aplinkos oras perima dalį skysčio šilumos. Šiek tiek atvėsęs skystis pumpuojamas atgal į variklį kitam ciklui.

„Aušinimo skystyje esantis antifrizas atlieka dvejopą apsauginę funkciją. Jis neleidžia aušinimo skysčiui užvirti ar užšalti net esant ekstremaliai temperatūrai.Kaip minėta ankščiau, dažniausiai vanduo su antifrizu maišomas santykiu 50:50, nes toks santykis užtikrina optimaliausią variklio aušinimą. Tačiau jei antifrizo santykis su vandeniu bus didesnis, tada mišinio užšalimo temperatūra bus dar žemesnė, o virimo – aukštesnė, tačiau tai tikrai nereiškia, kad variklis bus aušinamas optimaliai“, – aiškina A. Seilius.

Kas nutiktų varikliui be aušinimo skysčio?

Statistika rodo, kad net 2 proc.  mechaninių variklio gedimų įvyksta dėl aušinimo sistemos problemų. Dėl degimo proceso automobilio variklyje temperatūra kyla itin sparčiai, todėl jei aušinimo sistemos nebūtų, greitai perkaistų ir sugestų svarbiausi automobilio komponentai.

„Inter Cars Lietuva“ atstovas pabrėžia, kad antifrizą su vandeniu maišyti yra būtina. Jei sistemoje bus vien vanduo, nebus antikorozinės apsaugos. Vanduo ilgainiui nugaruos ir variklis greitai perkais. O žiemą vien vandeniu užpildyta sistema bus neatspari užsalimui, todėl gali sutrikti jos veikimas.

„Jeigu norite, kad variklis veiktų nepriekaištingai tiek žiemą, tiek vasarą, o aušinimo sistema būtų gerai apsaugota nuo korozijos, aušinimo skystį tikrinkite ir keiskite periodiškai. Aušinimo skysčio keitimo periodiškumas priklauso nuo skysčio tipo. Pavyzdžiui, aušinimo skystį „VW G11“ reikia keisti kas 2–3 metus, o „VW G12+“ – tik kas 5–6 metus“, – sako A. Seilius.

Taip jau istoriškai susiklostė, kad VW gamintojo sukurti nuosavi aušinimo skysčio standartai tapo bendriniais ženklais nurodančiais aušinimo skysčio tipą, o neretai ir paties skysčio spalvą, kas beje, nėra teisinga.

Skirtingų aušinimo skysčių maišymas

Šiandieninėje aušinimo skysčių standartų įvairovėje pasiklysti gali kiekvienas. Todėl labai dažnai kyla klausimas ar galima aušinimo skysčius maišyti tarpusavyje? Geriausiai, žinoma, yra nemaišyti tarpusavyje skirtingus standartus atitinkančių skysčių. O jei vietoje esamo aušinimo skysčio norite naudoti kitą, buvusį aušinimo skystį geriausia išleisti iš radiatoriaus. Šį darbą geriau patikėkite atlikti kvalifikuotam mechanikui, kuris turi tam reikalingą įrangą ir neišpils panaudoto skysčio į kanalizaciją, arba dar blogiau, – „už kampo“.

„Jeigu dėl tam tikrų priežasčių aušinimo skysčio išleisti neįmanoma arba sistemą reikia tik papildyti, galimas ir kitas variantas. Visada stenkitės papildyti aušinimo sistemą tik tokio tipo skysčiu kuris yra rekomenduojamas jūsų automobilio gamintojo arba tokiu, kuris jau yra supiltas į jūsų automobilio aušinimo sistemą“, – teigia A. Seilius.

Tačiau kaip elgtis jeigu nežinote kas supilta sistemoje, o ją papildyti žūtbūt reikia? Išeitis vis tik yra. Kai kurių tipų aušinimo skysčius galima maišyti tarpusavyje, turint omenyje, kad jų mišinys bus homogeniškas ir pilnai atliks savo funkcijas. Tačiau yra ir tokių, kurių maišyti tarpusavyje nederėtų. Siūlome pasitikrinti kurių tipų skysčius galima saugiai maišyti, o kurių verčiau nemaišyti.

Kurių tipų aušinimo skysčių verčiau nemaišyti tarpusavyje?

Kad pagrindiniai eksploataciniai automobilio komponentai yra variklio ir transmisijos alyvos bei stabdžių skysčiai, žino visi vairuotojai. Tačiau, kad automobilio variklis veiktų tinkamai reikia ne tik jų. Vienas būtiniausių – aušinimo skystis – vandens ir antifrizo mišinys, kuriuo yra užpildomas automobilio variklio radiatorius. Konkreti mišinio sudėtis įvairiems varikliams gali skirtis, tačiau 50:50 santykis yra dažniausias ir tinka naudoti daugeliu atvejų. Kaip tiksliai veikia aušinimo skystis ir kaip žinoti, ar jis atlieka savo funkciją?

Kokia konkreti aušinimo skysčio funkcija?

Karštą vasaros dieną mūsų kūnas atsivėsina prakaituodamas. Variklis taip pat veikia panašiu principu. „Inter Cars Lietuva“ produktų grupės specialistas Algirdas Seilius teigia, kad aušinimo skysčio apytaka variklyje yra sudaroma aušinimo skysčio siurblio pagalba. Aušinimo skystis tekėdamas variklio komponentų vidumi, aušina juos absorbuodamas dalį šilumos. Įkaitęs skystis grąžinamas atgal į radiatorių, o per radiatorių praeinantis aplinkos oras perima dalį skysčio šilumos. Šiek tiek atvėsęs skystis pumpuojamas atgal į variklį kitam ciklui.

„Aušinimo skystyje esantis antifrizas atlieka dvejopą apsauginę funkciją. Jis neleidžia aušinimo skysčiui užvirti ar užšalti net esant ekstremaliai temperatūrai.Kaip minėta ankščiau, dažniausiai vanduo su antifrizu maišomas santykiu 50:50, nes toks santykis užtikrina optimaliausią variklio aušinimą. Tačiau jei antifrizo santykis su vandeniu bus didesnis, tada mišinio užšalimo temperatūra bus dar žemesnė, o virimo – aukštesnė, tačiau tai tikrai nereiškia, kad variklis bus aušinamas optimaliai“, – aiškina A. Seilius.

Kas nutiktų varikliui be aušinimo skysčio?

Statistika rodo, kad net 2 proc. mechaninių variklio gedimų įvyksta dėl aušinimo sistemos problemų. Dėl degimo proceso automobilio variklyje temperatūra kyla itin sparčiai, todėl jei aušinimo sistemos nebūtų, greitai perkaistų ir sugestų svarbiausi automobilio komponentai.

„Inter Cars Lietuva“ atstovas pabrėžia, kad antifrizą su vandeniu maišyti yra būtina. Jei sistemoje bus vien vanduo, nebus antikorozinės apsaugos. Vanduo ilgainiui nugaruos ir variklis greitai perkais. O žiemą vien vandeniu užpildyta sistema bus neatspari užsalimui, todėl gali sutrikti jos veikimas.

„Jeigu norite, kad variklis veiktų nepriekaištingai tiek žiemą, tiek vasarą, o aušinimo sistema būtų gerai apsaugota nuo korozijos, aušinimo skystį tikrinkite ir keiskite periodiškai. Aušinimo skysčio keitimo periodiškumas priklauso nuo skysčio tipo. Pavyzdžiui, aušinimo skystį „VW G11“ reikia keisti kas 2–3 metus, o „VW G12+“ – tik kas 5–6 metus“, – sako A. Seilius.

Taip jau istoriškai susiklostė, kad VW gamintojo sukurti nuosavi aušinimo skysčio standartai tapo bendriniais ženklais nurodančiais aušinimo skysčio tipą, o neretai ir paties skysčio spalvą, kas beje, nėra teisinga.

Skirtingų aušinimo skysčių maišymas

Šiandieninėje aušinimo skysčių standartų įvairovėje pasiklysti gali kiekvienas. Todėl labai dažnai kyla klausimas ar galima aušinimo skysčius maišyti tarpusavyje? Geriausiai, žinoma, yra nemaišyti tarpusavyje skirtingus standartus atitinkančių skysčių. O jei vietoje esamo aušinimo skysčio norite naudoti kitą, buvusį aušinimo skystį geriausia išleisti iš radiatoriaus. Šį darbą geriau patikėkite atlikti kvalifikuotam mechanikui, kuris turi tam reikalingą įrangą ir neišpils panaudoto skysčio į kanalizaciją, arba dar blogiau, – „už kampo“.

„Jeigu dėl tam tikrų priežasčių aušinimo skysčio išleisti neįmanoma arba sistemą reikia tik papildyti, galimas ir kitas variantas. Visada stenkitės papildyti aušinimo sistemą tik tokio tipo skysčiu kuris yra rekomenduojamas jūsų automobilio gamintojo arba tokiu, kuris jau yra supiltas į jūsų automobilio aušinimo sistemą“, – teigia A. Seilius.

Tačiau kaip elgtis jeigu nežinote kas supilta sistemoje, o ją papildyti žūtbūt reikia? Išeitis vis tik yra. Kai kurių tipų aušinimo skysčius galima maišyti tarpusavyje, turint omenyje, kad jų mišinys bus homogeniškas ir pilnai atliks savo funkcijas. Tačiau yra ir tokių, kurių maišyti tarpusavyje nederėtų. Siūlome pasitikrinti kurių tipų skysčius galima saugiai maišyti, o kurių verčiau nemaišyti.
... DAUGIAUMAŽIAU

prieš 7 mėnesius

Autobroliai
Suklastota rida gali neteisėtai padidinti naudoto automobilio kainą 25 procentais

Daugelyje šalių vairuotojai įprastai automobilį keičia kas 3 - 5 metus. Tai reiškia, kad dažnas atlieka bent du ar tris naujesnio automobilio pirkimo-pardavimo veiksmus kiekvieną dešimtmetį.

Automobilio ridos klastojimas vis dar yra vienas didžiausių naudotų automobilių rinkos skaudulių visame pasaulyje. Odometrų „atsukimo“ problema niekur nedingo ir pirkėjams ji kainuoja nemažai pinigų. Žvelgiant iš teisinės perspektyvos, dažnai sunku nustatyti, kas turėtų būti atsakingas už šių duomenų klastojimą. Vis tik, ši tendencija iki šiol išlieka aktuali ir nesąžiningi pardavėjai vis dar bando dirbtinai išpūsti automobilio kainą.

Didžiausia automobilių istorijos tikrinimo platforma „carVertical“ atliko tyrimą, kuriame išsiaiškino, kokių automobilių odometrai yra atsukami dažniausiai. Siekiant gauti tikslius rezultatus, buvo išanalizuotos daugiau nei 570 tūkst. skirtingų automobilių istorijos ataskaitų. Ši analizė atskleidė, kiek vairuotojai permoka pirkdami automobilį su suklastota rida.

Dyzelinių automobilių dominavimas 
Iš visų 2020-aisiais sugeneruotų istorijos ataskaitų daugiausia suklastotos ridos atvejų buvo pastebėta tikrinant dyzelinu varomus automobilius. Beveik trys ketvirčiai (74,4 %) šių automobilių turėjo didesnes ar mažesnes ridos korekcijas. Dyzeliniai varikliai dažniau mėgstami vairuotoju, kurie kiekvieną dieną įveikia ilgus atstumus. Tai ir tampa pagrindine priežastimi, kodėl antrinėje rinkoje tokie automobiliai dažniau turi netikras ridas. 

Tuo tarpu naudoti benzinu varomi automobiliai turi gerokai mažesnę suklastotos ridos tikimybę – jie sudarė vos 25 % visų pastebėtų odometro „atsukimo“ atvejų. Vis tik, ateityje ši tendencija gali pasikeisti, kadangi naujų dyzelinių ir benzininių automobilių pardavimų proporcijos pastaraisiais metais stipriai pasikeitė. 

Hibridiniai ir elektra varomi automobiliai pateko į rečiausiai sutinkamų sąrašą – jie sudarė tik 0,6 % visų pastebėtų ridos klastojimo atvejų.

Atsuktos ridos atvejai pagal kuro tipą
Pigus nusikaltimas, didelė grąža (arba nuostolis)
Viena iš pagrindinių priežasčių, kodėl ridos „atsukimas“ yra toks populiarus nesąžiningų pardavėjų tarpe, yra kaina. Vos už porą šimtų eurų odometro rodmenys gali būti suklastojami net ir apsaugotuose automobiliuose su atnaujinta programine įranga. Tačiau čia slypi kur kas didesnė grėsmė visuomenei.

Kaip atskleidė „carVertical“ tyrimas, priklausomai nuo automobilio amžiaus ir būklės, ridos sumažinimas gali dirbtinai padidinti mašinos kainą net 25 procentais. Duomenys rodo, kad iš JAV importuotų automobilių kaina gali padidėti net iki 6000 eurų. Ir visa tai pasiekiama tik odometro skaičių pakeitimu. Nežinodamas tikrosios automobilio istorijos pirkėjas gali lengvai permokėti net keliais tūkstančiais eurų.

Senesni automobiliai „atsukami“ daugiau
Tyrimo duomenys parodė, kad dažniausiai klastojamos automobilių pagamintų tarp 1991 ir 1995 metų ridos. Vidutiniškai šios amžiaus grupės transporto priemonių rida sumažinama 80 tūkstančių kilometrų.

Tai neturėtų stebinti, nes senesnių automobilių duomenų klastojimas yra gerokai pigesnis ir mažiau techninių įgūdžių reikalaujantis procesas. Tokiais atvejais odometro rodmenis pakeisti gerokai lengviau.

Automobiliai, kurie buvo pagaminti tarp 2016 ir 2020 metų vidutiniškai buvo „atsukti“ 36 tūkst. kilometrų. Visgi, tokio klastojimo įtaka kainai gali būti kelis kartus didesnė nei senos transporto priemonės.

Tyrimo metu buvo aptikta ir atvejų, kai rida buvo sumažinta 200 000 ar net 400 000 kilometrų.

Vidutinis odometro atsukimas (km) pagal amžiaus grupę
Išvada
Daugelis naudotų automobilių pirkėjų nežino tikrosios įsigyjamos mašinos istorijos. Dar daugiau, apie jos praeitį nežino ir kai kurie pardavėjai. Automobilio istorijos ataskaita gali atskleisti faktus, kurie padės netapti prastai prižiūrėto automobilio savininku. Be to, ji gali tapti ir pagalbine priemone derantis dėl kainos. 25 % procentai automobilio kainos yra svari priežastis pasidomėti transporto priemonės istorija internete prieš ją įsigyjant.

Suklastota rida gali neteisėtai padidinti naudoto automobilio kainą 25 procentais

Daugelyje šalių vairuotojai įprastai automobilį keičia kas 3 - 5 metus. Tai reiškia, kad dažnas atlieka bent du ar tris naujesnio automobilio pirkimo-pardavimo veiksmus kiekvieną dešimtmetį.

Automobilio ridos klastojimas vis dar yra vienas didžiausių naudotų automobilių rinkos skaudulių visame pasaulyje. Odometrų „atsukimo“ problema niekur nedingo ir pirkėjams ji kainuoja nemažai pinigų. Žvelgiant iš teisinės perspektyvos, dažnai sunku nustatyti, kas turėtų būti atsakingas už šių duomenų klastojimą. Vis tik, ši tendencija iki šiol išlieka aktuali ir nesąžiningi pardavėjai vis dar bando dirbtinai išpūsti automobilio kainą.

Didžiausia automobilių istorijos tikrinimo platforma „carVertical“ atliko tyrimą, kuriame išsiaiškino, kokių automobilių odometrai yra atsukami dažniausiai. Siekiant gauti tikslius rezultatus, buvo išanalizuotos daugiau nei 570 tūkst. skirtingų automobilių istorijos ataskaitų. Ši analizė atskleidė, kiek vairuotojai permoka pirkdami automobilį su suklastota rida.

Dyzelinių automobilių dominavimas
Iš visų 2020-aisiais sugeneruotų istorijos ataskaitų daugiausia suklastotos ridos atvejų buvo pastebėta tikrinant dyzelinu varomus automobilius. Beveik trys ketvirčiai (74,4 %) šių automobilių turėjo didesnes ar mažesnes ridos korekcijas. Dyzeliniai varikliai dažniau mėgstami vairuotoju, kurie kiekvieną dieną įveikia ilgus atstumus. Tai ir tampa pagrindine priežastimi, kodėl antrinėje rinkoje tokie automobiliai dažniau turi netikras ridas.

Tuo tarpu naudoti benzinu varomi automobiliai turi gerokai mažesnę suklastotos ridos tikimybę – jie sudarė vos 25 % visų pastebėtų odometro „atsukimo“ atvejų. Vis tik, ateityje ši tendencija gali pasikeisti, kadangi naujų dyzelinių ir benzininių automobilių pardavimų proporcijos pastaraisiais metais stipriai pasikeitė.

Hibridiniai ir elektra varomi automobiliai pateko į rečiausiai sutinkamų sąrašą – jie sudarė tik 0,6 % visų pastebėtų ridos klastojimo atvejų.

Atsuktos ridos atvejai pagal kuro tipą
Pigus nusikaltimas, didelė grąža (arba nuostolis)
Viena iš pagrindinių priežasčių, kodėl ridos „atsukimas“ yra toks populiarus nesąžiningų pardavėjų tarpe, yra kaina. Vos už porą šimtų eurų odometro rodmenys gali būti suklastojami net ir apsaugotuose automobiliuose su atnaujinta programine įranga. Tačiau čia slypi kur kas didesnė grėsmė visuomenei.

Kaip atskleidė „carVertical“ tyrimas, priklausomai nuo automobilio amžiaus ir būklės, ridos sumažinimas gali dirbtinai padidinti mašinos kainą net 25 procentais. Duomenys rodo, kad iš JAV importuotų automobilių kaina gali padidėti net iki 6000 eurų. Ir visa tai pasiekiama tik odometro skaičių pakeitimu. Nežinodamas tikrosios automobilio istorijos pirkėjas gali lengvai permokėti net keliais tūkstančiais eurų.

Senesni automobiliai „atsukami“ daugiau
Tyrimo duomenys parodė, kad dažniausiai klastojamos automobilių pagamintų tarp 1991 ir 1995 metų ridos. Vidutiniškai šios amžiaus grupės transporto priemonių rida sumažinama 80 tūkstančių kilometrų.

Tai neturėtų stebinti, nes senesnių automobilių duomenų klastojimas yra gerokai pigesnis ir mažiau techninių įgūdžių reikalaujantis procesas. Tokiais atvejais odometro rodmenis pakeisti gerokai lengviau.

Automobiliai, kurie buvo pagaminti tarp 2016 ir 2020 metų vidutiniškai buvo „atsukti“ 36 tūkst. kilometrų. Visgi, tokio klastojimo įtaka kainai gali būti kelis kartus didesnė nei senos transporto priemonės.

Tyrimo metu buvo aptikta ir atvejų, kai rida buvo sumažinta 200 000 ar net 400 000 kilometrų.

Vidutinis odometro atsukimas (km) pagal amžiaus grupę
Išvada
Daugelis naudotų automobilių pirkėjų nežino tikrosios įsigyjamos mašinos istorijos. Dar daugiau, apie jos praeitį nežino ir kai kurie pardavėjai. Automobilio istorijos ataskaita gali atskleisti faktus, kurie padės netapti prastai prižiūrėto automobilio savininku. Be to, ji gali tapti ir pagalbine priemone derantis dėl kainos. 25 % procentai automobilio kainos yra svari priežastis pasidomėti transporto priemonės istorija internete prieš ją įsigyjant.
... DAUGIAUMAŽIAU

prieš 8 mėnesius

Autobroliai

Kas yra juodas ledas? Būtent tas kas yra šiuo metu Kauno keliuose, atrodo asfaltas, o pasirodo vairas ir stabdžiai neklauso. Pati apgaulingiausia situacija vairuojant. Vairuokite saugiai!! ... DAUGIAUMAŽIAU

Comment on Facebook

Butent už pusvalandžio čia ant tilto prie Lampėdžių įvyko avarija uždariusi visą Via Baltiką. O padangos visos blogos ant juodo ledo, nebent šipai, tai gelbėtų.

Kedainiu kelias ir tikra beda,,, greitis max 50 km/h

Kad dabar labai sudetinga situacija, nes sninga, pusto, temperatura -10 -15. Barstoma druska nebetirpdo atrodo prie -12. Tad situacija panasi kaip prie 0 temperaturos- su druska susimaises aptirpes sniegas pradeda salt ir ant tiltu ar viaduku(ir ne tik) galim turet ciuozykla.

Radviliškio rajone tas pats,čiuožyklos,o ne keliai....

Gal laikas i padangas pasiziureti... vaziavau tuo keliu ir nebuvo tokiu dalyku,kad nesivairuotu ar slystu automobilis.

Nu jo dar su telefonu filmuota smagu

O tai ką,kviest filmavimo grupę į mašiną?😀

View more comments

prieš 9 mėnesius

Autobroliai
Ką manot apie LADA su DACIA bendrą projektą, DACIA Bigster konceptą? LADA NIVA irgi planuojama ant šios platformos...

Ką manot apie LADA su DACIA bendrą projektą, DACIA Bigster konceptą? LADA NIVA irgi planuojama ant šios platformos... ... DAUGIAUMAŽIAU

Comment on Facebook

Pasvajojot, ir gana, Nauja Niva nipiese vienaip, pagamino kita sh..kuri gamins vel 40metu

volvo xc40 ,skoda kodiaq+defender 2021

prieš 9 mėnesius

Autobroliai
Video image

Sveikiname su 2021 metais ir siunčiame įspudingą dronų šou iš Hyundai!!! ... DAUGIAUMAŽIAU

Comment on Facebook

prieš 10 mėnesius

Autobroliai
Tęsiam virusų temą, šį kart mažas ir greitas japonas sukurtas taip pat kaip ir dabar  sunkmečiu per ekonominę krizę. 1992-1995 metais šį automobilį leido susidraugavusios Mazda ir Suzuki. Užklupus ekonominei krizei spėta pagaminti 4400 vienetų. Suzuki, be abejo, gamino variklį: 0,6 litro automobilio širdis su turbina išpeša 64 arklius, ir to visiškai pakanka 720 kilogramus sveriančiam automobiliui. Šis automobilis gal ir yra kei-klase vadinamų mažiausių Japonijos automobilių pažiba dėl savo dinaminių savybių, bet ji pati savęs išsigąsta veidrodyje. Ypač, kai į viršų pasikelia durelės. Gulbė, atsiprašant. Tai kas atspės koks tai modelis??? Komentarai...

Tęsiam virusų temą, šį kart mažas ir greitas japonas sukurtas taip pat kaip ir dabar sunkmečiu per ekonominę krizę. 1992-1995 metais šį automobilį leido susidraugavusios Mazda ir Suzuki. Užklupus ekonominei krizei spėta pagaminti 4400 vienetų. Suzuki, be abejo, gamino variklį: 0,6 litro automobilio širdis su turbina išpeša 64 arklius, ir to visiškai pakanka 720 kilogramus sveriančiam automobiliui. Šis automobilis gal ir yra kei-klase vadinamų mažiausių Japonijos automobilių pažiba dėl savo dinaminių savybių, bet ji pati savęs išsigąsta veidrodyje. Ypač, kai į viršų pasikelia durelės. Gulbė, atsiprašant. Tai kas atspės koks tai modelis??? Komentarai... ... DAUGIAUMAŽIAU

Comment on Facebook

autozam az-1

wow

prieš 10 mėnesius

Autobroliai
Visi tik kalba apie virusus. Tai kur tas virusas?! Parodykit tu man jį!
Mes, kaip automobilizmo ekspertai, žinom – į virusą panašios baisybės pasaulio gatvėse pasirodė prieš daugiau nei 50 metų. Matei, kaip mokslo žmonės vaizduoja virusą? Toks burbulas su ataugomis. Kažkokiu būdu autopramonė dar gerokai anksčiau atspėjo, kaip atrodo virusas, ir pradėjo gaminti burbulinius virusus su varikliais. Mikromašinos, bubble car, kei-klasė – visa tai yra anekdotas, kuriam vakcinos dar nėra. Pažindinamės su keliais autovirusais. Pirmasis eksponatas Isetta, dizaineriai italai, gamino daug kas ir net BMW (1955-62). Komentuojam ir postinam kitus automobilius panašius į virusus, gal atspėsit kokie bus kiti mūsų eksponatai.

Visi tik kalba apie virusus. Tai kur tas virusas?! Parodykit tu man jį!
Mes, kaip automobilizmo ekspertai, žinom – į virusą panašios baisybės pasaulio gatvėse pasirodė prieš daugiau nei 50 metų. Matei, kaip mokslo žmonės vaizduoja virusą? Toks burbulas su ataugomis. Kažkokiu būdu autopramonė dar gerokai anksčiau atspėjo, kaip atrodo virusas, ir pradėjo gaminti burbulinius virusus su varikliais. Mikromašinos, bubble car, kei-klasė – visa tai yra anekdotas, kuriam vakcinos dar nėra. Pažindinamės su keliais autovirusais. Pirmasis eksponatas Isetta, dizaineriai italai, gamino daug kas ir net BMW (1955-62). Komentuojam ir postinam kitus automobilius panašius į virusus, gal atspėsit kokie bus kiti mūsų eksponatai.
... DAUGIAUMAŽIAU

Comment on Facebook

Giedre Bertuliene tau toki

prieš 10 mėnesius

Autobroliai
Perspėja dėl naudotų automobilių pirkimo: pardavėjų apgaulės, galinčios baigtis tragiškai

     Naudoto automobilio pirkimas neretai prilygsta loterijai, tačiau sėkmingą bilietą pirkėjas gali ištraukti vadovaudamasis ne sėkme, bet žiniomis. Ne veltui specialistai prieš įsigyjant transporto priemonę pataria gerai ja pasidomėti ir užtvirtinti ramybę nuodugnia apžiūra autoservise.

     Visgi tai dar negarantuoja, jog nusipirktas naudotas automobilis nesukels rūpesčių. Dažnai pardavėjai linkę stebinti išradingumu slepiant transporto priemonės defektus, galinčius pavirsti rimtu remontu, nemenkomis išlaidomis ar netgi rizika saugumui.

     Todėl specialistai atkreipia dėmesį į svarbiausius perkamo naudoto automobilio patikros aspektus, pridurdami, jog jį įsigijus svarbu pasirūpinti ir perregistravimu, ir privalomuoju draudimu. 

Vienodos ridos automobilių šalis

     Kalbėdamas apie 5–10 metų senumo naudoto automobilio įsigijimą, įmonės „Autobroliai“ vadovas Eimantas Jazokas pabrėžia – pirmasis ir pats svarbiausias jo patikros žingsnis yra pasidomėjimas transporto priemonės istorija. Pašnekovo teigimu, šią informaciją galima įsigyti vos už keliolika eurų internete. Ją teikia įmonės, turinčios prieigą prie pasaulinio automobilių istorijų registro ir sudarančios transporto priemonių istorijos ataskaitas.

      „Šiose platformose galima sužinoti visą informaciją apie tikrąją pirkinio ridą, turėtus eismo įvykius. Įvedus VIN (angl. „vehicle identification number“) – unikalų 17 simbolių rinkinį, kurį gamintojas priskiria kiekvienai gamyklą paliekančiai transporto priemonei – iškart aišku: verta susitikti su pardavėju ar ne.

      Kartais visos minėtos informacijos internete nerandama, todėl patartina kreiptis į oficialų automobilio prekės ženklo atstovą ir pateikti kėbulo numerį. Kadangi jis turi prieigą prie duomenų bazių, gali matyti, kada ir kokie buvo atlikti transporto priemonės remonto darbai“, – akcentuoja E. Jazokas. 

      Užsiminęs apie tikrosios ridos patikros svarbą, pašnekovas dalinasi statistika, kurią pateikia automobilio istorijų tikrintojai. Anot jų, Lietuvoje odometro klastočių vidurkis siekia net 71,509 km. Tiek, dažniausiai, rida mūsų šalyje atsukama, siekiant sukurti gerokai mažiau susidėvėjusios transporto priemonės įspūdį. Tokia klastotė užtikrina, jog bus nepasiekta lietuviams psichologiškai reikšminga 200 tūkst. km pravažiavimo riba.

      „Rida, kartu su automobilio prekės ženklu ir modeliu bei gamybos metais, yra pagrindiniai rinkos kainos nustatymo rodikliai. Visgi per 15 veiklos metų pastebėjome, jog 80 proc. visų į servisą atvežtų transporto priemonių yra nuvažiavę 200–250 tūkst. km, o tai tiesiog statistiškai neįmanoma. Todėl būtina tikrinti automobilio istoriją, kuri parodo tikrąją tiesą“, – įsitikinęs specialistas. 

„Išbrokavo“ visus automobilius

      Išsiaiškinus automobilio istoriją, E. Jazokas pataria norimą įsigyti transporto priemonę vežti į autoservisą. Tačiau pardavėjui nesutikus to daryti, pašnekovas ragina gerokai pasvarstyti, ar sandoriui ryžtis verta.

      „Autoservise galima nustatyti, ar automobilis buvo patekęs į eismo įvykį, kokia žala jam padaryta, kaip atliktas remontas. Specialistai storio matuokliu patikrina visas kėbulo dalis ir vos per 10 minučių pateikia ataskaitą. Joje – informacija, kokios detalės dažytos, nustatomas dažų sluoksnio storis.

      Iš šių duomenų galima spręsti – automobilis buvo tik įbrėžtas ar rimtai apgadintas. Nustačius pažeistas dalis, jos tikrinamos nuodugniau. Tuomet pasimato visas pardavėjų išradingumas. Neretai automobilyje trūksta dalių, jis būna remontuotas nekokybiškai, nesivadovaujant technologiniais transporto priemonės gamybos reikalavimais“, – patirtimi dalinasi E. Jazokas.

   Tokia pardavėjų apgaulė, pasak specialisto, gali baigtis tragiškai. Pavyzdžiui, važiuojant didesniu greičiu, atsiskyrusios detalės apgadintų kitas transporto priemones. Be to, įvykus avarijai, automobilis gali deformuotis netinkamai, pažeidimai bus didesni, deformavimasis – gilesnis ir stipresnis.

      „Esame tikrinę transporto priemonę, kurioje trūko balkio. Automobilio buferis – tvarkingas, bet rėmo, sulaikančio visą smūgį per avariją, nėra. Taip, įvykus eismo įvykiui, variklis tiesiog atsidurs salone. Tik kėbulą galima patikrinti, tačiau į variklį neįlįsi, jis gali sugesti ir po mėnesio. Todėl praktika rodo: per 15 veiklos metų nepatarėme pirkti nė vieno mums atvežto patikrinti automobilio“, – liūdna statistika dalinasi E. Jazokas.

     Tačiau nuodugni patikra – tik pusė darbo. Tai pabrėžiantis draudimo bendrovės ERGO Verslo klientų transporto draudimo portfelio valdytojas Rimvydas Pocius sako: įsigydamas automobilį, pirkėjas privalo įsitikinti, jog jis bus perregistruotas. Tuomet naujajam savininkui būtina pasirūpinti privalomuoju draudimu.

     „Pardavėjas pastarąjį gali perrašyti pirkėjui arba nutraukti sutartį su draudiku. Tada ji nebegalioja, o, tokiu atveju, automobilis tampa neapdraustas ir praranda galimybę dalyvauti eisme. Iki tol, kol naujasis savininkas transporto priemonės neapdraudžia savo vardu. Visgi įsigijus pirkinį su privalomuoju draudimu, pirkėjas per 15 dienų turi kreiptis į draudimo bendrovę, kurioje automobilis draustas. Taip įvertinama jo rizika ir perrašoma sutartis“, – teigia R. Pocius.

Apgavystės – neretos

     Draudiko atstovas atkreipia dėmesį, jog draudimo sutarties perleidimas naujajam savininkui yra ypač svarbus, kadangi dėl jo nesutarus iki galo, galimi nesklandumai. Todėl pirkėjui R. Pocius pataria išsiaiškinti – automobilis parduodamas su draudimu ar be. Šį punktą pašnekovas netgi pataria įtraukti į pirkimo-pardavimo sutartį. 

    „Priešingu atveju, naujajam savininkui vėliau gali kilti nemalonumų. Pasitaiko atvejų, kai šis klausimas neaptariamas, o draudimo polisas yra automobilyje. Tada pirkėjas bando persirašyti draudimą savo vardu, kai pardavėjas po sandorio kreipiasi į draudiką dėl sutarties nutraukimo. Būna ir taip, jog senasis savininkas atiduoda draudimo polisą naujajam, o pats kreipiasi dėl sutarties nutraukimo. Tada pirkėjas apgaunamas“, – tikina R. Pocius.

     Pašnekovas primena ir tinkamo draudimo sutarties procedūrų sutvarkymo svarbą tuomet, kai sutariama draudimą „paskolinti“ naujajam savininkui parvažiuoti namo ir per tokią kelionę padaromas eismo įvykis.

    „Mitas, jog šioje situacijoje atsakomybė už sukeltą nelaimę tenka buvusiam automobilio savininkui. Jei transporto priemonė perregistruojama pirkėjo vardu, pardavėjui tokiu atveju jokios sankcijos negresia. Būtent todėl, sutarus dėl sandorio, viską kuo greičiau reikėtų įforminti „Regitroje“ ir taip išvengti papildomų rūpesčių“, – reziumuoja R. Pocius.

  Skaitykite daugiau: https://www.lrytas.lt/auto/rinka/2020/11/30/news/perspeja-del-naudotu-automobiliu-pirkimo-pardaveju-apgaules-galincios-baigtis-tragiskai-17328413/

Perspėja dėl naudotų automobilių pirkimo: pardavėjų apgaulės, galinčios baigtis tragiškai

Naudoto automobilio pirkimas neretai prilygsta loterijai, tačiau sėkmingą bilietą pirkėjas gali ištraukti vadovaudamasis ne sėkme, bet žiniomis. Ne veltui specialistai prieš įsigyjant transporto priemonę pataria gerai ja pasidomėti ir užtvirtinti ramybę nuodugnia apžiūra autoservise.

Visgi tai dar negarantuoja, jog nusipirktas naudotas automobilis nesukels rūpesčių. Dažnai pardavėjai linkę stebinti išradingumu slepiant transporto priemonės defektus, galinčius pavirsti rimtu remontu, nemenkomis išlaidomis ar netgi rizika saugumui.

Todėl specialistai atkreipia dėmesį į svarbiausius perkamo naudoto automobilio patikros aspektus, pridurdami, jog jį įsigijus svarbu pasirūpinti ir perregistravimu, ir privalomuoju draudimu.

Vienodos ridos automobilių šalis

Kalbėdamas apie 5–10 metų senumo naudoto automobilio įsigijimą, įmonės „Autobroliai“ vadovas Eimantas Jazokas pabrėžia – pirmasis ir pats svarbiausias jo patikros žingsnis yra pasidomėjimas transporto priemonės istorija. Pašnekovo teigimu, šią informaciją galima įsigyti vos už keliolika eurų internete. Ją teikia įmonės, turinčios prieigą prie pasaulinio automobilių istorijų registro ir sudarančios transporto priemonių istorijos ataskaitas.

„Šiose platformose galima sužinoti visą informaciją apie tikrąją pirkinio ridą, turėtus eismo įvykius. Įvedus VIN (angl. „vehicle identification number“) – unikalų 17 simbolių rinkinį, kurį gamintojas priskiria kiekvienai gamyklą paliekančiai transporto priemonei – iškart aišku: verta susitikti su pardavėju ar ne.

Kartais visos minėtos informacijos internete nerandama, todėl patartina kreiptis į oficialų automobilio prekės ženklo atstovą ir pateikti kėbulo numerį. Kadangi jis turi prieigą prie duomenų bazių, gali matyti, kada ir kokie buvo atlikti transporto priemonės remonto darbai“, – akcentuoja E. Jazokas.

Užsiminęs apie tikrosios ridos patikros svarbą, pašnekovas dalinasi statistika, kurią pateikia automobilio istorijų tikrintojai. Anot jų, Lietuvoje odometro klastočių vidurkis siekia net 71,509 km. Tiek, dažniausiai, rida mūsų šalyje atsukama, siekiant sukurti gerokai mažiau susidėvėjusios transporto priemonės įspūdį. Tokia klastotė užtikrina, jog bus nepasiekta lietuviams psichologiškai reikšminga 200 tūkst. km pravažiavimo riba.

„Rida, kartu su automobilio prekės ženklu ir modeliu bei gamybos metais, yra pagrindiniai rinkos kainos nustatymo rodikliai. Visgi per 15 veiklos metų pastebėjome, jog 80 proc. visų į servisą atvežtų transporto priemonių yra nuvažiavę 200–250 tūkst. km, o tai tiesiog statistiškai neįmanoma. Todėl būtina tikrinti automobilio istoriją, kuri parodo tikrąją tiesą“, – įsitikinęs specialistas.

„Išbrokavo“ visus automobilius

Išsiaiškinus automobilio istoriją, E. Jazokas pataria norimą įsigyti transporto priemonę vežti į autoservisą. Tačiau pardavėjui nesutikus to daryti, pašnekovas ragina gerokai pasvarstyti, ar sandoriui ryžtis verta.

„Autoservise galima nustatyti, ar automobilis buvo patekęs į eismo įvykį, kokia žala jam padaryta, kaip atliktas remontas. Specialistai storio matuokliu patikrina visas kėbulo dalis ir vos per 10 minučių pateikia ataskaitą. Joje – informacija, kokios detalės dažytos, nustatomas dažų sluoksnio storis.

Iš šių duomenų galima spręsti – automobilis buvo tik įbrėžtas ar rimtai apgadintas. Nustačius pažeistas dalis, jos tikrinamos nuodugniau. Tuomet pasimato visas pardavėjų išradingumas. Neretai automobilyje trūksta dalių, jis būna remontuotas nekokybiškai, nesivadovaujant technologiniais transporto priemonės gamybos reikalavimais“, – patirtimi dalinasi E. Jazokas.

Tokia pardavėjų apgaulė, pasak specialisto, gali baigtis tragiškai. Pavyzdžiui, važiuojant didesniu greičiu, atsiskyrusios detalės apgadintų kitas transporto priemones. Be to, įvykus avarijai, automobilis gali deformuotis netinkamai, pažeidimai bus didesni, deformavimasis – gilesnis ir stipresnis.

„Esame tikrinę transporto priemonę, kurioje trūko balkio. Automobilio buferis – tvarkingas, bet rėmo, sulaikančio visą smūgį per avariją, nėra. Taip, įvykus eismo įvykiui, variklis tiesiog atsidurs salone. Tik kėbulą galima patikrinti, tačiau į variklį neįlįsi, jis gali sugesti ir po mėnesio. Todėl praktika rodo: per 15 veiklos metų nepatarėme pirkti nė vieno mums atvežto patikrinti automobilio“, – liūdna statistika dalinasi E. Jazokas.

Tačiau nuodugni patikra – tik pusė darbo. Tai pabrėžiantis draudimo bendrovės ERGO Verslo klientų transporto draudimo portfelio valdytojas Rimvydas Pocius sako: įsigydamas automobilį, pirkėjas privalo įsitikinti, jog jis bus perregistruotas. Tuomet naujajam savininkui būtina pasirūpinti privalomuoju draudimu.

„Pardavėjas pastarąjį gali perrašyti pirkėjui arba nutraukti sutartį su draudiku. Tada ji nebegalioja, o, tokiu atveju, automobilis tampa neapdraustas ir praranda galimybę dalyvauti eisme. Iki tol, kol naujasis savininkas transporto priemonės neapdraudžia savo vardu. Visgi įsigijus pirkinį su privalomuoju draudimu, pirkėjas per 15 dienų turi kreiptis į draudimo bendrovę, kurioje automobilis draustas. Taip įvertinama jo rizika ir perrašoma sutartis“, – teigia R. Pocius.

Apgavystės – neretos

Draudiko atstovas atkreipia dėmesį, jog draudimo sutarties perleidimas naujajam savininkui yra ypač svarbus, kadangi dėl jo nesutarus iki galo, galimi nesklandumai. Todėl pirkėjui R. Pocius pataria išsiaiškinti – automobilis parduodamas su draudimu ar be. Šį punktą pašnekovas netgi pataria įtraukti į pirkimo-pardavimo sutartį.

„Priešingu atveju, naujajam savininkui vėliau gali kilti nemalonumų. Pasitaiko atvejų, kai šis klausimas neaptariamas, o draudimo polisas yra automobilyje. Tada pirkėjas bando persirašyti draudimą savo vardu, kai pardavėjas po sandorio kreipiasi į draudiką dėl sutarties nutraukimo. Būna ir taip, jog senasis savininkas atiduoda draudimo polisą naujajam, o pats kreipiasi dėl sutarties nutraukimo. Tada pirkėjas apgaunamas“, – tikina R. Pocius.

Pašnekovas primena ir tinkamo draudimo sutarties procedūrų sutvarkymo svarbą tuomet, kai sutariama draudimą „paskolinti“ naujajam savininkui parvažiuoti namo ir per tokią kelionę padaromas eismo įvykis.

„Mitas, jog šioje situacijoje atsakomybė už sukeltą nelaimę tenka buvusiam automobilio savininkui. Jei transporto priemonė perregistruojama pirkėjo vardu, pardavėjui tokiu atveju jokios sankcijos negresia. Būtent todėl, sutarus dėl sandorio, viską kuo greičiau reikėtų įforminti „Regitroje“ ir taip išvengti papildomų rūpesčių“, – reziumuoja R. Pocius.

Skaitykite daugiau: www.lrytas.lt/auto/rinka/2020/11/30/news/perspeja-del-naudotu-automobiliu-pirkimo-pardaveju-apgau...
... DAUGIAUMAŽIAU

Žiūrėti daugiau